ELTA praneša, kad R.Palaitis Nemuno žemupio teritoriją žvalgė iš sraigtasparnio. Komentuodamas ministras teigė, jog dabartinė situacija nėra kritinė.
Planuojama, kad potvynio pikas pamaryje bus sekmadienį ar pirmadienį, tačiau 1994 metų lygio, kai buvo apsemta 40 tūkstančių hektarų plotas, neturėtų pasiekti. Nors vietiniai gyventojai tuo abejoja.
"Tiesa, dėl pajudėjusio ledo Nemune vandens lygis visa dar kyla: pirmą kartą praskrendant virš apsemto kelio Šilutė-Rusnė ruožo, juo dar vyko transporto eismas, tačiau grįžtant automobiliai jau nebebuvo praleidžiami.
Pasak ministro, penktadienį Šilutėje esantys Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) nariai, taip pat susitikime dalyvavęs Šilutės meras Virgilijus Pozingis bei Seimo narys Audrius Endzinas pripažino, kad gelbėjimo darbams šias metais pasirengta kaip niekada - tarnybos dirba darniai.
Norėdamas įsitikinti, ar tokios pat nuomonės yra ir apsemtų teritorijų gyventojai, ministras lankėsi vienoje iš sodybų.
"Jokios panikos, gyventojai situaciją vertina ramiai ir evakuotis niekur nesiruošia. Žmonės net juokavo, kad jau yra persisotinę dėmesio ir teikiamos informacijos", - sakė R.Palaitis.
Ministras teigė, kad iš sraigtasparnio buvo apžvelgta ir situacija Nemune prie Jurbarko."Dar rytą čia buvo susikaupusios sangrūdos, bet dabar upe plaukia tik ledo lytys, todėl miesto gyventojams pavojus nebegresia", - sakė ministras.R.Palaitis teigė, jog netikėtumai, su kuriais susidūrė Panevėžio gyventojai, taip pat baigėsi - vanduo nebekelia gyventojams grėsmės.
Kartu su ministru pamaryje lankosi vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Vainius Butinas.
Pamario gyventojai su nerimu laukė savaitgalio. Prognozuota, kad būtent savaitės viduryje potvynio banga atsiris iki Nemuno žemupio, o savaitgalis šiose vietoje gyvenantiems žmonėms bus itin sunkus. Vanduo grasina atkirsti tūkstančius gyventojų.
Anot žurnalistės Aldonos Aleksėjūnienės, šiuo metu potvynis apsėmęs jau 40 tūkst.ha teritoriją, kelio į sausumą nebeturi 100 sodybų 22 kaimuose, gyvenimas apsunkintas beveik pusei tūkstančio žmonių.
Pagėgių ir Šilutės rajonuose potvynis artėja prie didžiausio masto per pastaruosius 20 metų.
Nuo 10 val. 30 min. vanduo ant kelio pakilo iki 90 centimetrų, automobiliai į Rusnės salą nekeliami.
R.Renčeliauskas, Šilutės savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas, pataria Rusnės gyventojams ir svečiams:
į Rusnę – lengvuosius automobilius gali palikti prie Šilutės ligoninės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje;
į Šilutę – lengvuosius automobilius gali palikti Rusnės saloje, autobusų sustojimo aikštelėje.
automobilių savininkus palikti automobilyje už lango kontaktinį telefono numerį, kad būtų galima susisiekti dėl ypatingos ekstremalios situacijos.
Gyventojai ir svečiai bus keliami spec. transportu nuo 6 val. iki 22 val.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos amfibija išvyko į užlietą Žalgirių kaimą, kur prireikė medikų pagalbos sergančiam sodybos savininkui. Į užlietą Paleičių gyvenvietę amfibija per užlietą kelią gabeno maisto produktus.
Kariškių amfibija išvyko į Šilininkų kaimą, kur yra pralaužti pylimai. Šilininkų ir gretimame Girininkų kaime gyvena trys šeimos.
„Jau išties bijau, per naktį dar 20 cm pakilo Gėgės vandenys, jie jau skalauja mūsų sodybos tvarto pamatus. O jame – dvylika raguočių, iš jų penkios melžiamos karvės. Nei kaip pakelsi tiek gyvulių ant kokios pakylos, nei kur išvesi... Esame atkirsti nuo sausumos nuo Kazimierinių, kovo 4-osios.
Netgi pieną išvežti į supirkimo punktą negalime, jokių pajamų neturėsime, kiaulėms, veršiams girdome. O ką darysi. Vyras Helmutas 79-erių yra ligonis, šeimininkauju su anūku 21-erių Viktoru, globoju proanūkį šešerių Eriką. Dairomės su nerimu pro langus, ar neatplūs prie slenksčio vanduo, nes vis dar kyla. Kasdien seniūnas paskambina, paklausia, ar kentėti dar išgalim. Teks pralaukti, tokioj vietoj gyvenam, tad šį sunkmetį kasmet kenčiame“, - žurnalistei A.Aleksėjūnienei penktadienį guodėsi Pagėgių savivaldybės Vičių kaimo gyventoja 67-erių Lidija Kundrotienė.
Stoniškių seniūnijoje ne tik Vičių, bet ir kitus aplinkinius kaimus išsiliejusi Gėgė, dešinysis Nemuno intakas, skandina dėl to, kad negali nutekėti į Nemuną. Jį tvenkia didžiulė ledų sangrūda ties kairiuoju intaku Gilija. Tad Gėgės vandens lygis jau pasiekė 6,57 metro – dvigubai viršyta stichinio šio intako vandens lygio riba.
Pagėgių savivaldybėje per praėjusią parą vienuolikoje kaimų potvynis išsiplėtė iki 16 tūkst.hektarų, atkirto nuo sausumos 58 sodybas, kuriose gyvena 350 žmonių.
Daugiausia jų vanduo atkirto Šakininkų kaime – 101 gyventoją, Plaškiuose – 144, Panemunėje – 19. Po kelias sodybas yra Bitėnų, Plaušvarių, Nausėdų, Lazdėnų, Pelenių, Krakeniškių kaimuose.
Šilutės rajone potvynio teritorija išsiplėtė beveik iki 19 tūkst.ha. Jei vanduo ties Rusne pakils iki 80 cm ir nustos veikti automobilių perkėla, be susisiekimo liks visa daugiau negu du tūkstančius gyventojų turinti sala.
Prieš vidurdienį ant užlieto kelio ruožo - 73 centimetrų gylis.
Pagėgių savivaldybėje Nemunui pralaužus apsauginius pylimus ir vandeniui užliejus šalia esančias gyvenvietes, pylimus ties Panemunės ir Nausėdžių gyvenvietėmis (Pagėgių sav.) padės atstatyti Lietuvos kariai.
Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus praneša, kad pagalbos teikti išvyko per 20 karių su dviem kariniais sunkvežimiais „Mercedes-Benz“ UNIMOG. Kariai smėlio maišais atstatys Nemuno pralaužtus pylimus. Į pralaužto pylimo vietą ties Panemune taip pat vyksta vikšrinė amfibija PTS-M, kuri atgabens smėlio maišus ties Nausėdžių gyvenviete.
Šiuo metu Šilutės ir Pagėgių apylinkėse į pagalbą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos yra atvykę apie 70 karių iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių, nuo šių metų sausio pradžios budinčių Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose.
Kariuomenės užduotis, susijusias su pagalba valstybės ir savivaldybių institucijoms potvynio atvejais koordinuoja ir organizuoja Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas, gavęs už visų gelbėjimo darbų koordinavimą atsakingos institucijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos – prašymą.
Užduotis vykdo kariuomenės padaliniai, nuo šių metų pradžios priskirti budėti Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių vykdymo operacinėse pajėgose.
Ministras R.Palaitis ragina smalsuolius nevykti į pamarį stebėti potvynio
Vidaus reikalų ministras Raimundas
Palaitis ragina smalsuolius nevykti į pamarį stebėti potvynio, kur,
pakilus vandens lygiui, į Rusnės salą automobiliai nebepervežami.
„Prašyčiau Lietuvos piliečių, kurie atvyksta paspoksoti į
potvynį pamaryje, nebevažiuoti, nes bus spūstys. Šiuo metu
nereikia turistų į Rusnę. Policijos patruliai juos nukreipinėja
nuo apsemtų ruožų į kitus kelius“, - penktadienį BNS sakė
R.Palaitis.
Įvertinti situacijos į pamarį penktadienį nuvykęs vidaus
reikalų ministras sako, kad įvairių tarnybų pasirengimas potvyniui
šiemet - itin geras. Anot jo, gerų rezultatų davė ledų sangrūdų
sprogdinimas Nemuno deltos atšakoje Atmatoje tarp Krokų lankos
ežero ir Kuršių marių.
„Ekspertai artimiausiu metu nustatys, ar reikia dar sprogdinti
tarp Krokų Lankos ir Rusnės“, - sakė R.Palaitis.
Vandens lygiui pakilus iki metro, nuo penktadienio į Rusnės
salą nebeperkeliami automobiliai, tačiau amfibija kol kas perkelia
žmones.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD)
Visuomenės informavimo skyriaus atstovas Donatas Gurevičius BNS
sakė, kad penktadienį ryte Nemuno vaga buvo praskridęs Valstybės
sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis, buvo išžvalgyta teritorija.
„Yra dar judančių ledų žemiau Jurbarko link Rusnės. Vandens
lygis Rusnės kelyje siekia 80-90 centimetrų. Žmonės yra keliami
tik iš Rusnės. Darbą pradeda Šilutės ugniagesiai, kurie su ratine
amfibija kels gyventojus į Rusnės salą“, - sakė PAGD atstovas.
D.Gurevičiaus teigimu, kol kas Rusnės gyventojų evakuoti
nereikėjo. PAGD atstovas pakartojo ministro žodžius, kad žmonės
neturėtų važiuoti į Rusnės ar bandyti į ją keltis. Be to,
žvejai įspėjami nelipti ant ledo, kuris šiuo metu yra labai
netvirtas.
D.Gurevičius tvirtino, kad kol kas sprogdinti naujų ledų
sangrūdų nesiruošiama.
„Kariškiai yra pasiruošę sprogdinti, bet kol kas stebima
situacija - lyg ir gali neprireikti sprogdinimo“, - kalbėjo PAGD
atstovas.
Naujienų portalas lrytas.lt skelbia, kad potvynis apsėmė 35
tūkst.ha teritoriją, kurioje gyvena daugiau negu 400 žmonių
Prognozuojama, kad savaitgalį potvynis pamaryje apsems dar daugiau
teritorijų.