R.Šalaševičiūtė atkreipia dėmesį, kad ginti galimai tvirkintos mažametės mergaitės interesus privalėjo Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Neseniai iš pareigų atleista vaiko teisių apsaugos kontrolierė
ataskaitoje tvirtina, kad apie jos gautą skundą dėl galimo
mergaitės tvirkinimo ji nedelsdama informavo generalinį prokurorą,
kreipėsi į prokuratūrą, atliekančią ikiteisminį tyrimą, ir
Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių Vaiko teisių apsaugos
skyrius, kurie privalo užtikrinti jų teritorijoje gyvenančių
vaikų teisių apsaugą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teigia prašiusi institucijas
„nedelsiant įvertinti mergaitės padėtį, išsiaiškinti, ar
tinkamai užtikrinama mažametei saugi aplinka, ir priimti sprendimą,
geriausiai atitinkantį vaiko interesus“.
„Išvada, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė, gautus
mergaitės tėvo skundus dėl prokurorų procesinių veiksmų
teisėtumo ir pagrįstumo persiųsdama nagrinėti aukštesniajam
prokurorui, apsiribojo tik formaliu susirašinėjimu, neatitinka
teisės aktų ir teismų praktikos aiškiai suformuotos taisyklės
dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir prokurorų įgaliojimų
ir tarpusavio santykio“, - ataskaitoje rašo R.Šalaševičiūtė.
Ji detaliai išdėstė, kokių veiksmų ėmėsi jos vadovaujama
institucija, rūpindamasi mažametės interesais.
Dėl galimo dukters tvirkinimo į įvairias institucijas kaunietis
Drąsius Kedys kreipėsi 2008 metų pabaigoje.
Anot R.Šalaševičiūtės, nagrinėjamu laikotarpiu mergaitė
gyveno su tėvu. Motinos atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismas
buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones - draudimą matytis su
dukra.
„Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAS) dalyvavo
mažametės apklausose, siūlė jos įstatyminiam atstovui kreiptis
dėl psichologinės pagalbos mergaitei teikimo. Šie duomenys
patvirtina, kad Kauno miesto VTAS žinojo apie situaciją šeimoje bei
pradėtą ikiteisminį tyrimą, įtarimus dėl mergaitės tvirkinimo“,
- rašo buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
D.Kedžiui viešai išplatinus vaizdo medžiagą su dukters
pasakojimu apie galimą tvirkinimą, R.Šalaševičiūtė tvirtina
koordinavusi Kauno miesto ir Kauno rajono VTAS bei prokuratūros
veiksmus, rinko informaciją apie mergaičių teisių ir teisėtų
interesų užtikrinimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Civilinį kodeksą
kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo ir saugios aplinkos
vaikui užtikrinimo turėjo valstybinė vaiko teisių apsaugos
institucija ir prokuroras.
Tuo metu Socialinė ir apsaugos ministerija, kuri taip pat turi
koordinuoti vaiko teisių apsauga užsiimančių institucijų darbą,
gavusi tėvo kreipimąsi ir skaitmeninę laikmeną su įrašu
persiuntė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai ir
Generalinei prokuratūrai.
„Ministerija nesidomėjo ir nepaprašė grįžtamosios
informacijos apie mažametės teisių įgyvendinimą ir tik 2009-10-26
kreipėsi į Kauno miesto ir rajono VTAS dėl informacijos, kokia
pagalba organizuojama mergaitėms bei jų šeimoms pateikimo“, -
teigia R.Šalaševičiūtė.
Praėjusių metų spalio 5 dieną Kaune nušovus teisėją Joną
Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę, o D.Kedžiui dingus, anot
R.Šalaševičiūtės, be mamos ir tėčio likusių dviejų
mažamečių interesų gynimu turėjo rūpintis Kauno rajono ir miesto
VTAS.
„Sprendžiant vienos iš mergaičių globėjo skyrimo klausimą,
nebuvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos prokuratūros nuomonę, kad
šiuo metu nėra tikslinga skirti vaiko globėju asmenį, kuris yra
artimas atskirų susijusių asmenų giminaitis“, - konstatuoja buvusi
vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Ataskaitoje ji primena savo pateiktus siūlymus, kaip stiprinti
vaikų apsaugą nuo seksualinės prievartos ir seksualinio
išnaudojimo.
R.Šalaševičiūtė siūlo didinti amžiaus, nuo kurio vaikas
gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, ribą, įtvirtinti darbo,
susijusio su vaikais, apribojimus, asmenims, teistiems už atitinkamas
nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad yra išnykęs teistumas,
pakeisti Civilinį kodeksą, įtvirtinant draudimą būti
įvaikintojais ar globėjais teistiems asmenims.
Ji taip pat ragina diskutuoti, ar nevertėtų panaikinti senaties
terminą už tam tikras nusikalstamas veikas prieš vaiką pradėti
skaičiuoti nuo vaiko pilnametystės.
Kovo 16 dieną parlamentarai Rimantę Šalaševičiūtę atleido
iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigų pasibaigus
įgaliojimų laikui. Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė jos
kandidatūros nesiūlanti antrai kadencijai, nes turėta daug
priekaištų jos darbui tiriant Kauno pedofilijos istoriją.