Jo teigimu projekte matyti „aiški privatizavimo švietimo
sistemos tendencija“ ir „valstybinių, savivaldybių mokyklų
diskriminacija“.
J.Oleko teigimu, pagal įstatymo projektą privačioms mokykloms
suteikiama teisė pasirinkti visus bendrojo lavinimo mokyklų tipus,
taip pat - ir išlaikant miestuose vadinamąsias ilgąsias gimnazijas
- nuo 1 iki 12 klasės.
„Nevalstybinėms mokykloms, kurių steigėjai gali būti ir
fiziniai asmenys, ir įvairios religinės bendruomenės, leidžiama
išlaikyti „ilgąją gimnaziją“ arba anksčiau mūsų vadintą
vidurinę mokyklą (...). Valstybinėse arba savivaldybių mokyklose
tokios „ilgosios gimnazijos“ galimos tik atskiruose kaimukuose arba
mažuose miesteliuose. Didžiuosiuose miestuose jos neleidžiamos“, -
pirmadienį per spaudos konferenciją sakė socialdemokratas.
Pasak jo, tokiu būdu daliai vaikų sudaromos nevienodos sąlygos.
„Jeigu jie pasirenka savivaldybių mokyklą, turi keliauti iš
mokyklos į mokyklą. Tai sukelia, man atrodo, labai pagrįstą
nepasitenkinimą tiek tėvų, tiek mokyklų bendruomenių, pedagogų,
taip priešpastatoma į skirtingas situacijas valstybinė ir
nevalstybinė mokykla“, - dėstė J.Olekas.
Jo teigimu, ugdymo sąlygos ir valstybinėms, ir nevalstybinėms
mokykloms privalo būti vienodos.
„Jeigu yra pakankamas vaikų skaičius, apie tą mokyklą tankiai
apgyvendinta, ir kaimiškoje vietovėje, ir mieste tokia vidurinė
mokykla arba ilgoji gimnazija turi teisę egzistuoti“, - tvirtino
J.Olekas.
Jis pranešė, kad socialdemokratai teiks pataisas Švietimo
įstatymo projektui, kad „būtų užtikrintos lygios sąlygos visoms
mokykloms“.
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti naują Švietimo
įstatymo redakciją. Joje numatyta nemažai naujovių. Pagal
projektą po dvejų metų Lietuvoje turėtų nebelikti vidurinių
mokyklų, bet atsirastų progimnazijos, vaikus reikėtų pradėti
ugdyti nuo pat gimimo. Valstybė taip pat įsipareigotų finansuoti
užsienio lietuvių veiklą lituanistinio švietimo srityje.