Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos istorijos katedros
vedėja Judita Žukienė ir „Ąžuoliuko“ choro meno vadovas Vytautas
Miškinis pirmadienį sakė, kad rengiama neformaliojo ugdymo
koncepcija nėra teisinga, nes prilygina mokymą menų mokyklose
neformaliajam ugdymui ir tokiu būdu „mokyklos virsta būreliais“.
Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje jie tvirtino,
kad dėl to profesionaliai mokytis menų galės tik pasiturinčiųjų
vaikai.
Seimo narė Asta Baukutė pabrėžė, kad siūloma neformaliojo
ugdymo koncepcija prilygina menų mokymą laisvalaikio užimtumui.
„Reikia atskirti neformaliajame ugdyme du dalykus: pirma, tai
laisvalaikio užimtumas - būreliai, klubai, skautų sąjungos, ir
antra, tai formalus kryptingas papildomas ugdymas, kuris turi ir
ugdymo planus, programas“, - teigė A.Baukutė, pristatydama
antradienį Seime vyksiančią konferenciją „Muzikos ir menų
mokyklų vieta Lietuvos švietimo įstaigų sistemoje.
Parlamentarė teigė, kad menų mokyklas prilyginant neformaliajam
ugdymui ne tik menkinamas jų ir jose dirbančių pedagogų
autoritetas, tačiau ir nepagrįstai sulyginamas mokinių krepšelio
dydis. Pasak A.Baukutės, taip mokyklos virs centrais, kuriose
mokiniai nebus mokomi kryptingai.
Anot A.Baukutės, menų mokyklos šiuo metu yra naikinamos
prisidengiant ekonominiu sunkmečiu. Pasak parlamentarės, tikslinga
būtų, kad jas valdant atsakomybę prisiimtų ne tik savivaldybės,
bet ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
„Savivaldos įstatyme savivaldybė yra meno mokyklų steigėja ir
likviduotoja. Ne kiekvienai savivaldybei vaikų ugdymas ir švietimas
yra prioritetas. Naikinimas yra paprastas, mažinami pedagogams
atlyginimai (...) mažinamas pamokų valandų skaičius, ir taip tai
virsta būreliu“, - tvirtino A.Baukutė. Seimo narės teigimu,
blogybė yra ta, kad dėl šių sprendimų ŠMM turi tik patariamąjį
balsą.
Ji teigė, kad pirmuosius signalus apie tai, kad priimant
neformaliojo ugdymo koncepciją ketinama „naikinti muzikos ir meno
mokyklas ir jas paversti būreliais“ buvo gavusi dar pernai gegužės
mėnesį.
Lapkritį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kreipėsi
į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, kad
minėtosios koncepcijos priėmimas būtų sustabdytas. Pasak
A.Baukutės, nors rengusios koncepciją darbo grupės veikla buvo
pratęsta, Švietimo įstatymas jau yra parengtas.
Pasak Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovės
J.Žukienės, nors užsienio valstybėse Lietuvoje taikoma
profesionalių muzikos mokyklų sistema neegzistuoja, tai nereiškia,
kad jos reikėtų atsisakyti, nes esą užsienio kultūros atstovai
pavydi tokios sistemos.
J.Žukienės teigimu, patvirtinus minėtąją koncepciją, didės
socialinė atskirtis, nes profesionalų ir kvalifikuotą menų mokymą
galės gauti tik pasiturinčių asmenų vaikai, tuo tarpu talentingi,
tačiau neturtingi vaikai bus prarasti.
Pasak jos, dabartinė ugdymo sistema yra priimtina, o ją
pažeidus „nukentės ir kitos grandys“.
„Ąžuoliuko“ choro meno vadovas V.Miškinis tvirtino, kad
minėtosios permainos vyksta dėl to, kad įstojus į Europos
Sąjungą reikia perimti jos standartus. Visgi, pasak jo, skirti
didesnį finansinį ir kitokį dėmesį meno mokykloms yra privaloma.
„Aišku, tai kainuoja valstybei, bet jei kalbėtume apie
užsienį, jie skundžiasi, kad nėra pas juos tokios sistemos (...)
Mes žinome, kad menas yra brangus, bet pačios progresyviausios
valstybės investuoja į menus“, - tvirtino V.Miškinis.
Pasak jo, menų mokymas negali tapti tik formaliu laisvalaikio
mokymu malonumui, tai esą yra kryptingas mokslas su tikslu.
Vasario pabaigoje garsiausi šalies muzikai viešai išplatino
kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę
Ireną Degutienę ir premjerą Andrių Kubilių, kuriame tvirtina, kad
„viešumą pasiekęs Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektas yra
visiškai nepriimtinas ir žalingas muzikos kultūrai“.
„Siūlomas modelis pakerta muzikinio ugdymo pamatus, naikina
muzikos mokyklas - pirmąją ir būtiną muzikinio lavinimo grandį.
Tai, ką kūrė mūsų tėvai ir seneliai, kas atnešė tarptautinį
pripažinimą ir šlovę Lietuvai, ketinama nepataisomai sugriauti“, -
teigiama laiške.
Anot laiško autorių, muzikos mokyklos turi likti ne popamokinio,
saviveiklinio ar kitokio pobūdžio būreliais, bet muzikos
mokyklomis, o „muzikinių įgūdžių lavinimas ir muzikavimas negali
būti pakeistas vien pramoga, diletantišku laisvalaikio leidimu“.
Valstybės privalo finansuoti tokias mokyklas, jos turi likti
Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje, o ne perduotos
savivaldybėms.
Muzikos autoritetai pabrėžia, kad negalima vaikų muzikos ugdymo
skaidyti į formalųjį, profesinį ar laisvalaikio, kaip esą
numatyta projekte.
Kreipimosi autoriai nesutinka su siūlymu vienodomis sąlygomis
finansuoti visus neformaliojo ugdymo tiekėjus. Anot jų, vieni
dalykai gali būti dėstomi didelėse grupėse, kitiems tinka tik
individualūs užsiėmimai, todėl ir finansavimas turi būti
skirtingas.
Laiško autoriai pabrėžė, kad Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta
muzikos ugdymo sistema, kurios principus labai aukštai vertina ir
užsienio valstybių muzikos specialistai, todėl būtina ją
išsaugoti ir plėtoti.
Viešą laišką pasirašė Nacionalinių kultūros ir meno
premijų laureatai dirigentas Juozas Domarkas, pianistas Petras
Geniušas, violončelininkas ir dirigentas Davidas Geringas,
dirigentas Gintaras Rinkevičius, pianistė Mūza Rubackytė,
dirigentas Saulius Sondeckis, smuikininkė Audronė Vainiūnaitė,
pianistė Birutė Karosienė, pianistas, vargonininkas, muzikologas
Leonidas Melnikas, dainininkas Virgilijus Noreika, kompozitorius,
Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas Rimvydas Žigaitis.
Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektą rengė Švietimo ir
mokslo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė.
Projekte teigiama, kad siekiama sukurti neformaliojo ugdymo
finansavimo sistemą, kurios pagrindu vienodomis sąlygomis būtų
finansuojami visi neformaliojo ugdymo teikėjai. Mat dabar
neformalusis švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija,
atskiros savivaldybės skirtingai ją finansuoja - nuo 1103 iki 4027
litų vienam neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ugdytiniui ir nuo
96 iki 1698 litų lėšų vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui
per metus. Vidutiniškai savivaldybės neformaliajam švietimui skiria
apie 7 proc. švietimo biudžeto.
Dokumento rengėjai tikisi, kad reforma neformalųjį ugdymą
prieinamesniu padarys įvairaus amžiaus ir įvairių ugdymosi
poreikių vaikams mieste ir kaime.