Pedagogai nuogąstauja, kad priėmus naują Švietimo įstatymą
bus apsunkintos galimybės išsilavinimą gauti kaimo vaikams.
„Galbūt mokyklų tipų įvairovė savaime yra geras dalykas, bet
jeigu tai bus susiję su mokyklų uždarymu kaimo vietovėse, tai taps
dar viena socialine problema, kadangi visoje Lietuvoje ir ypač
provincijoje trūksta darbo vietų. Tų mokyklų mokytojai taps
potencialiais bedarbiais“, - antradienį surengtoje spaudos
konferencijoje sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos
pirmininko pavaduotojas Erikas Gaigalas.
Spaudos konferencijoje akcentuota, kad naujas Švietimo
įstatymas, numatantis įteisinti progimnazijas vietoj pagrindinių
mokyklų ir gimnazijas - vietoj vidurinių, skubinamas priimti
nesitariant su interesų grupėmis.
„Šis pavyzdys ir ne vien tik, ko gero, šis pavyzdys, kada
vienašališkai bandoma prastumti Seime ir priimti naujos redakcijos
Švietimo įstatymą, kuris nėra derintas su profesinėmis
sąjungomis ir kitomis interesų grupėmis (...) tikrai netelpa į
jokius socialinio dialogo rėmus“, - sakė E.Gaigalas.
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti naują Švietimo
įstatymo redakciją. Joje numatyta nemažai naujovių. Pagal
projektą po dvejų metų Lietuvoje turėtų nebelikti vidurinių
mokyklų, bet atsirastų progimnazijos, vaikus reikėtų pradėti
ugdyti nuo pat gimimo. Valstybė taip pat įsipareigotų finansuoti
užsienio lietuvių veiklą lituanistinio švietimo srityje.