„Reikės pertvarką daryti 46 mokyklose. Ir jose mokosi beveik 34
tūkst. mokinių, kurios ši optimizacija paliečia“, - spaudos
konferencijoje antradienį teigė sostinės meras konservatorius
Vilius Navickas.
Vicemero Gintauto Babravičiaus teigimu, bus „vienaip ar kitaip
paliečiami“ ketvirtadalio vilniečių interesai.
„Jeigu įvyks taip, kaip dabar siūlo darbo grupė, 2012-aisiais
metais numatoma, kad mokysis apie 65 tūkst. mokinių, kurie galės
įgyti išsilavinimą 22-jose gimnazijose, 56 pagrindinėse mokyklose
ir progimnazijose, 24 pradinio ugdymo ugdymo įstaigose. Vidutiniškai
kiekvienai ugdymo įstaigai tektų 550 - 600 mokinių“, - sakė
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo departamento direktorius
Gintaras Petronis.
Pertvarkiusi mokyklų tinklą Vilniaus valdžia tikisi, jog bus
efektyviau perskirstomos mokinio krepšelio lėšos. G.Petronio
manymu, dėl neefektyvaus lėšų pasiskirstymo šiuo metu mažėja
mokytojų atlyginimai bei mokinių užimtumas, taip pat nukenčia
papildomas ugdymas.
„Mokytojų atlyginimai mažėja dėl to, kad komplektavimas blogas
arba pustuštės mokyklos, ir nepakanka mokinio krepšelio. (...) Kai
kur netgi mokytojai raginami eiti neapmokamų atostogų“, - kalbėjo
G.Petronis.
„Ten, kur trūksta mokinio krepšelio lėšų, būrelių skaičius
yra mažinamas“, - teigė Švietimo departamento vadovas.
Jo teigimu, sujungus ar kitaip reorganizavus mokyklas, mokytojams
gali būti siūloma mažinti darbo krūvį.
„Mes bandysime tą dalyką patys prižiūrėti, kad paskui mokinį
eitų ir mokytojas, bet aš manau, kad nėra panacėja etatas. (...)
Manau, kad blogiausiu atveju mokytojams bus siūlomas mažesnis darbo
krūvis negu kad buvo iki šiol ir kiek galima mažiau būtų
eskaluojamas žmonių atleidimas iš darbo“, - sakė G.Petronis.
Pasak Švietimo departamento direktoriaus, nuo pirmos iki
dvyliktos klasės mokinius rengti galės tik religinių bendruomenių
arba tautinių mažumų mokyklos, jei jos yra vienintelės Vilniuje.
Šiuo metu tai Jėzuitų gimnazija, Vilniaus Šolom Aleichemo bei
Baltarusių F.Skorinos vidurinės mokyklos.
Reorganizavums mokyklas, kuriose mokoma rusų kalba, 2012-aisiais
metais liks 3 gimnazijos, 14 pagrindinių mokyklų ir 6 mokyklos-
darželiai rusų dėstomąja kalba.
Po pertvarkos Vilniuje taip pat turėtų veikti 2 gimnazijos, 10
pagrindinių bei 3 pradinės mokyklos, kuriose moksleiviai bus mokomi
lenkų kalba.
Trys mokyklos - Fabijoniškių vidurinė mokykla, Senvagės
vidurinė mokykla ir Viršuliškių vidurinė mokykla - turėtų tapti
gimnazijomis. Vis dar diskutuojama dėl Viršuliškių vidurinės
mokyklos likimo.
Kol kas neaišku, ar visas ugdymo programas bus leista organizuoti
ir miesto pakraščiuose esančioms mokykloms.
„Po įstatymo pataisų (Švietimo įstatymo - BNS) atsiras tam
tikros nuostatos dėl didžiojo miesto pakraščių mokyklų - ar jos
bus prilyginamos kaip gyvenviečių mokyklos, ar joms bus leista
išskirtinai vykdyti visas ugdymo programas nuo pirmos iki dvyliktos
klasės“, - teigė G.Petronis.
Spaudos konferencijoje dalyvavę mokyklų bendruomenių atstovai
teigė, kad ne visais atvejais dėl mokyklų likimo šių švietimo
įstaigų vadovybė tarėsi, o priimti sprendimai buvo kartais buvo
slepiami iki paskutinės minutės.
„Ir aš tikrai žinau ne vieną, ne vienoj mokykloje, kad
direktoriai tik paskutiniu metu pasako, kas čia bus dėl
įvairiausių priežasčių. Mes tokius atvejus tikrai į savo
„atminties failus“ įsidėsime, ir ateityje rimti sprendimai bus
priimti tų mokyklų vadovų atžvilgiu“, - tvirtino meras.
Vis dėlto, mero manymu, tiems, kas nenori pertvarkų, „yra labai
paprastas kelias“ - steigti privačią mokyklą.
Darbo grupės parengtas mokyklų tinklo reorganizacijos projektas
tarybai bus pateiktas trečiadienį. Sostinės valdžia sprendimą
dėl mokyklų reorganizacijos tikisi priimti iki gegužės pirmosios.