- Jau keleri metai aktyviai kovojate dėl verslinės žūklės vidaus vandenyse uždraudimo. Kokia dabar situacija? Ko pasiekėte?
- Vienu metu jau atrodė, kad viskas keisis į gera - Seimas svarstė Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektą. Bet netrukus Aplinkos komitetas įkišo jį į stalčių, kur šis projektas iki šios dienos ir tebeguli. Atrodo, kad šiuos reikalus tvarko vienas žmogus ir niekas nieko negali padaryti.
- Kai kurie politikai garsiai skelbėsi pritariantys verslinės žūklės draudimui. Ar sulaukėte iš jų paramos?
- Visi prieš rinkimus labai skelbėsi, kad pritaria draudimui, tačiau vos vienas kitas politikas nusimano apie žūklę. Kai partijos svarsto įstatymo projektą, nieko nesuprantantieji balsuoja taip, kaip juos orientuoja Seimo frakcijos seniūnas. O šiems verslininkų lobistai daro spaudimą.Visą vasarą vaikščiojome pas kiekvieną Seimo narį atskirai, tuomet visi mus palaikė, bet vėliau iš to nebuvo jokios naudos.
- Bet gal nėra taip blogai? Kaip kinta žvejų mėgėjų laimikiai? Gal didėja?
- Priešingai, žvejų laimikiai per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo. Kaip žvejų žurnalo redaktorius, galiu pasakyti, kad žuvų dydis mažėja, apskritai mažėja vidaus vandenų žuvų ištekliai. Kauno mariose daryti ichtiologiniai tyrimai patvirtina, kad kasmet žuvų lieka vis mažiau. Žvejai retai bepagauna didelių žuvų.
- Kas kaltas?
- Mano įsitikinimu, kalčiausi yra žvejai verslininkai. Labiausiai sumažėjo migruojančių žuvų. Jas išgaudo jau Kuršių mariose, į upes atplaukia daug mažesni jų būriai. Ežeruose verslinė žūklė iš viso nekontroliuojama.
- Kokiuose vandens telkiniuose vykdoma verslinė žūklė? Kokios žuvys gaudomos?
- Ežeruose šluojamos visos žuvys iš eilės. Tas pats ir Kuršių mariose, Baltijos jūros priekrantėje.
- Kokius argumentus prieš verslinės žūklės draudimą pateikia jos šalininkai?
- Sako, kad žvejai neteks darbo vietų, kad verslinė žūklė yra kultūros paveldas. Juokinga, nes ta žūklė nesukuria jokių darbo vietų. Žvejų mėgėjų parduotuvėse dirba daugiau žmonių nei verslinės žūklės įmonėse. O dėl kultūros paveldo tai visiškas absurdas. Koks čia gali būti paveldas žuvį gaudyti tinklais? Ir dar aiškina, kad be šviežios žuvies liksim.
- Ar valstybei nebūtų finansiškai pelningiau uždrausi verslinę žūklę ir leisti žvejų būreliams nuomotis, įžuvinti vandens telkinius, pardavinėti mėgėjiškos žūklės leidimus, rinkti mokesčius?
- Taip. Bet Lietuvoje nėra net statistikos, kuria būtų galima tai patvirtinti, niekas nedaro tokių tyrimų. Tyrimai neatliekami specialiai, netgi neskaičiuojami žvejai mėgėjai. Jei suskaičiuotų, pamatytų, kiek mūsų daug ir kokią naudą duodam valstybei.
Viena žvejo mėgėjo žūklė, net neskaičiuojant kelionės išlaidų, maisto, drabužių, o tik žūklės reikmenis, valstybei duoda didžiulę naudą. Be to, žvejų būrelių nuomojamuose ežeruose yra ir tvarka, ir daug žuvų.
- Į Latviją ir Lenkiją kasmet pažvejoti suvažiuoja daug turistų iš užsienio. Ar jums teko girdėti apie žūklės turistus Lietuvoje?
- Ne, negirdėjau. Tiesa, pernai buvo atvažiavusi vieno Lenkijos žūklės žurnalo redakcija. Jie plaukė Šventosios ir Šešupės upėmis, tai buvo akis išpūtę, kokių nuostabių upių turime Lietuvoje, tačiau dar labiau kaimynai stebėjosi, kad jose visiškai nėra žuvies. Apsileidusiais mus, lietuvius, išvadino.
Mūsiškiai išvažiavę pažvejoti stintų į Latviją palieka ten daugybę pinigų. Vienas žvejas tokios kelionės metu išleidžia vidutiniškai apie 200 litų.
- Bet gal verslininkai garantuoja ežerų ir upių įžuvinimą?
- Verslininkai neįžuvina vandens telkinių išvis. Viską įžuvina valstybė iš verslininkų mokesčių. Tačiau verslininkai ne tik dažnai nemoka jokių mokesčių, bet juos dar ir pati valstybė paremia. Apaskaičiavome, kad sudėjus visus už parduotą žuvį gautus pinigus, mokesčius, kuriuos valstybė iš jų gauna, išeina, kad valstybė kiekvienais metais padengia apie 200 tūkst. litų jų skolų.
Minėtame mėgėjiškos žūklės įstatymo projekte yra nuostata, pagal kurį visi iš žvejų mėgėjų surinkti pinigai keliautų ne į valstybės biudžetą, o į atskirą fondą. Susidarytų tikrai didžiulė suma.
- Kokia situacija kitose šalyse? Ar ten verslinė žūklė vidaus vandenyse yra legali?
- Jei dideliuose telkiniuose ir vyksta, tai visur labai ribota. O ir įžuvinimas ten nepalyginamai didesnių mastų. Lietuvoje visas įžuvinimas yra „popierinis“. Į ichtiologų siūlymus retai valdžia atsižvelgia, žuvinama tokiomis žuvimis, kokių turima, o ne kokių reikia.
- Jeigu verslinė žvejyba vidaus vandenyse bus leidžiama ir toliau, kaip tuomet įsivaizduojate mūsų ežerus ir upes po dešimties metų?
- Bus tuščia kaip balose. Tai baisu.