Didžiojo ketvirtadienio iškilmės vyksta ir Lietuvos bažnyčiose. Vilniaus Arkikatedroje aukojamus kunigų mišios, šventinami aliejai.
Didįjį ketvirtadienį, šįmet minimą balandžio 1 dieną, Kristus Jeruzalėje
valgė paskutinę vakarienę ir įsteigė Švenčiausiąjį Sakramentą - Mišias,
Komuniją ir Kunigystę, o paskui Alyvų sode meldėsi, buvo suimtas ir
pradėjo savo kančią.
Ketvirtadienį bažnyčiose nutyla
vargonai ir varpai, prasideda didžiausio religinio susikaupimo
tridienis, išgyvenant Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.
Didysis
ketvirtadienis yra paskutinioji gavėnios diena, o vakare Paskutinės
Vakarienės šv. Mišiomis prasideda Velykų tridienis.
Didįjį
ketvirtadienį taip pat aukojamos Krizmos Šventosios Mišios, kai
šventinami aliejai, naudojami Krikšto, Sutvirtinimo, Kunigystės ir
Ligonių patepimo sakramentams, taip pat altoriui konsekruoti.Ketvirtadienio rytą Vatikano Šv.Petro aukotos Krizmos mišios
buvo pirmasis iš kelių Šventojo Tėvo pasirodymų paskutiniosiomis
Didžiosios savaitės dienomis prieš Velykų sekmadienį.
Šių pamaldų metu tradiciškai šventinami aliejai, naudojami
teikiant sakramentus: krikštijant, sutvirtinant, šventinant kunigus
ir vyskupus, patepant ligonius, o kunigai atnaujina kunigystės
šventimų metu duotus pažadus.
Didįjį Ketvirtadienį Bažnyčia prisimena kaip dieną, kai
Jėzus įsteigė kunigystę, pakvietęs apaštalus tęsti jo veiklą,
ir Eucharistiją.
Ketvirtadienio vakare popiežius atvyks į Romos Laterano Šv.Jono
baziliką, kur numazgos ir pabučiuos kojas dvylikai vyrų. Šios
apeigos simbolizuoja, kaip nukryžiavimo išvakarėse Jėzus
nuolankiai atsiklaupęs priešais apaštalus plovė jiems kojas.
Didįjį Penktadienį popiežius aukos dvejas mišias, skirtas
Kristaus mirčiai atminti, taip pat su procesija eis Kryžiaus kelią
aplink antikinio Romos Koliziejaus griuvėsius.
Šeštadienį vakare jis aukos Velyknakčio Mišias, o sekmadienį
perskaitys palaiminimą ir kreipimąsi į miestą ir pasaulį „Urbi et
Orbi“.