Už tai, kad KT būtų prašoma išvados Mokslo ir studijų
įstatymo konstitucingumui, balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 69.
Šis nutarimo projektas dėl kreipimosi į KT kartą jau buvo
pateiktas, tuomet jam irgi nepritarta, tačiau projektas grąžintas
iniciatoriams tobulinti. Pakartotinai nepritarus iniciatyvai
aiškintis dėl aukštojo mokslo reformos konstitucingumo, projektas
atmestas.
Tačiau socialdemokratai, surinkę reikiamą skaičių parašų,
jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą bendra tvarka. Tai reiškia,
kad KT nenagrinės šios bylos ne eilės tvarka - tai taikoma tik tais
atvejais, kai Seimas kreipiasi nutarimu in corpore.
Socialdemokratai įsitikinę, jog dešiniųjų inicijuota
aukštojo mokslo reforma neatitinka Konstitucijos, šią poziciją jie
grindžia ir ankstesniais KT sprendimais.
Pastarasis KT sprendimas, kurį socialdemokratai sako esant
įrodymu, jog naujas Mokslo ir studijų įstatymas neatitinka
Konstitucijos - praėjusių metų gruodžio 18 dienos sprendimas dėl
kai kurių KT 2002 metų sausio 14 dienos nutarimo nuostatų.
Juo KT išaiškino, jog biudžeto lėšomis turi būti
finansuojami studentai, studijuojantys valstybės užsakymu, t.y. tie,
kurie yra rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų
sričių specialistų poreikį. Socialdemokratų vertinimu,
dabartiniame reguliavime tokia sistema nenustatyta.
Taip pat KT išaiškino, jog gero mokymosi kriterijai turi būti
nustatyti įstatymu, o studentų mokymosi rezultatų vertinimas turi
būti reguliariai vykdomas po kiekvieno akademinio mokymosi
laikotarpio atliktos studijuojamų dalykų žinių patikros - tuo metu
galiojančiame įstatyme ji numatyta tik po dvejų studijų metų.
Socialdemokratai, aktyviai priešinęsi valdančiųjų centro-
dešiniųjų pradėtai aukštojo mokslo reformai, dėl jos
nesėkmingai bandė atstatydinti Liberalų sąjūdžio deleguotą
švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių.