Laikraštis pabrėžia, kad Vyriausybės vykdomos finansų
politikos efektas prilygo sutaupytiems 9 proc. bendrojo vidaus
produkto (BVP), tačiau nepraėjo be skaudžių socialinių pasekmių
- itin išaugusio nedarbo, emigracijos ir pablogėjusio psichologinio
klimato.
Dienraštis mini, kad dėl augančio biudžeto deficito
Vyriausybė sumažino viešąsias išlaidas 30 proc., viešojo
sektoriaus atlyginimai sumažėjo 20-30 proc., pensijos - iki 11
proc., tuo tarpu įvairūs mokesčiai, kaip ir nedarbas, išaugo, o
ekonomika smuko 15 procentų.
Pažymima, kad Lietuvos Vyriausybė laikėsi priešingos politikos
nei daugumos kitų šalių ir su nuosmukiu nekovojo didindama
viešąsias išlaidas.
Premjeras Andrius Kubilius dienraščiui teigė, jog turėdama 9
proc. BVP deficitą, prie euro pririštą litą ir tarptautinių
rinkų nenorą skolinti Vyriausybė neturėjo kito pasirinkimo, tik
vykdyti vidinę devalvaciją, atstatyti konkurencingumą ir
susigrąžinti rinkų pasitikėjimą. Kita taupymo priežastis buvo
siekis artėti prie euro įvedimo kriterijų.
Jokia kita Europos šalis, išskyrus Airiją ir besikreipusias
pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą, taupymo priemonių
griežtumu nepriartėjo prie Lietuvos.
Nors Vilniaus gatvės sukuria klestėjimo įspūdį, o Finansų
ministerija skelbia, kad 2010 metais ekonomika augs 1,5 proc.,
tačiau, pasak „NY Times“, daugelį lietuvių slegia augimo
laikotarpiu pasiimtų paskolų našta ir nereikia toli eiti, kad
„būtų galima patirti daugelio šalies gyventojų juntamą skausmą“.
Dienraštis taip pat pastebi, kad griežtas taupymas nesukėlė
tokio mąsto protestų - demonstracijų gatvėse ar visuotinių
streikų, kurie yra įprasti Graikijoje, Ispanijoje ar Jungtinėje
Karalystėje.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona
Jašinskienė įtakingam JAV leidiniui teigė pasirašiusi
nacionalinį susitarimą su Vyriausybe, nes taip gali pasipriešinti
dar didesniam taupymui. Kita priežastis - profesinės sąjungos
Lietuvoje yra silpnos ir nepajėgia surengti tokio visuotinio streiko
kokie vyksta kitose Europos šalyse.
Ji teigė nematanti jokio padėties gerėjimo, nepaisant
Vyriausybės siunčiamų teigiamų signalų.
Glazgo Universiteto darbo studijų profesorius Charles Woolfsonas „NY Times“ teigė, kad didėjantis socialinis
susvetimėjimas sukėlė didžiausią emigracijos bangą nuo
2004-ųjų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.
„Vidinės devalvacijos strategija galbūt padėjo pasiekti
stabilumo trumpuoju laikotarpiu, tačiau kokia kaina? Tuomet vyko
turinčių viltį emigracija, dabar emigruojama iš nevilties“, -
kalbėjo C.Woolfsonas.
Kartu publikacijoje pažymima, kad stebėtinas skaičius Lietuvos
gyventojų dar neatsisuka prieš Vyriausybę.
„Matosi, jog jie daro viską, ką gali, kad išlaikytų situaciją
stabilią“, - sakė Bernardinų bažnyčios kunigas Algirdas
Malakauskis.