Juodai vilkinčios vienuolės, nešančios medinius kryžius,
spietėsi prie policijos pastatytų metalinių užtvarų. Dešimtys
turistų, dėvinčių vienodas raudonas kepuraites ir spragsinčių
skaitmeniniais fotoaparatais, būriavosi prie senovinės Šv.Kapo
bažnyčios.
Ši šventovė yra vienas pagrindinių Didžiojo penktadienio
apeigų centrų. Tikima, kad toje vietoje Jėzus buvo nukryžiuotas,
palaidotas, o vėliau prisikėlė.
Katalikai ir stačiatikiai laiką skaičiuoja pagal skirtingus
kalendorius, tačiau šiemet abiejų bendruomenių Didžioji savaitė
sutampa, todėl jų Didžiojo penktadienio apeigos vyks vienu metu.
Jeruzalės senamiestyje taip pat apstu žydų maldininkų,
švenčiančių Paschą - Neraugintos duonos šventę.
Didįjį penktadienį bažnyčiose ir miestų gatvėmis einamas Kryžiaus kelias, prisimenant Kristaus kančios kelią į Golgotos kalną. Bažnyčiose laikomos Viešpaties kančios pamaldos, pagerbiamas kryžius. Tačiau kai kuriose pasaulio vietose Didžiojo penktadienio apeigos virsta savęs žalojimo ritualais.
Filipinuose, kuriuose dauguma gyventojų yra katalikai, tikintieji
Didįjį penktadienį leidosi prikalami prie kryžių pagal seną
tradiciją, turinčią priminti Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį,
nors šiam papročiui nepritaria Bažnyčios lyderiai.
Mažiausiai 25 žmonės buvo vinimis prikalti prie kryžių
trijuose kaimuose netoli šiaurinės Pampangos provincijos miesto San
Fernando. Tačiau šiemet užsieniečiams tokiose ceremonijose
dalyvauti nebuvo leista, tik jas stebėti, sakė Ching Pangilinan, San Fernando turizmo pareigūnė ir viena iš
nukryžiavimo ceremonijų organizatorių.
Pasak jos, toks draudimas buvo priimtas, nes ankstesniais metais
kai kurie užsieniečiai leidosi nukryžiuojami vien tam, kad tai
nufilmuotų arba pasišaipytų iš šių apeigų.
„Nenorime, kad jie šaipytųsi iš mūsų žmonių tradicijos“, -
sakė Ch.Pangilinan.
Šiemet tose apeigose dalyvavo daugiau nei 10 tūkst.
filipiniečių ir užsieniečių žiūrovų, nurodė ji.
Daugelis susirinko Kutudo kaimelyje, kuriame tikintieji, apsigobę
skraistėmis ir dėvintys skardines karūnas, ėjo procesijose,
nešdami ant pečių medinius kryžius. Užkopę ant specialiai
supiltos kalvelės, vyrai buvo prikalti prie kryžių vinimis,
kuriomis buvo perverti jų riešai ir pėdos.
Tarp tų maldininkų buvo 49 metų dažytojas Rubenas Inaje, kuris prie kryžiaus buvo prikaltas jau 24-ąjį
kartą. Tokiu būdu jis nuo 1986 metų dėkoja Dievui, kad šis jį
išgelbėjo nukritus nuo trijų aukštų pastato.
„Melsiuosi už ramius nacionalinius rinkimus ir mano šeimos
sveikatą“, - sakė jis prieš nukryžiavimą.
34 metų ryžių pyragaičių pardavėja Mary Jane Mamangon buvo vienintelė šiemet San Chuano kaime nukryžiuota
moteris. Ji leidosi prikalama prie kryžiaus jau 14-ą kartą.
Moteris pasakojo pirmąkart dalyvavusi tokiame rituale, būdama
18-metė. Nuo to laiko ji kasmet dalyvauja nukryžiavimo apeigose,
prašydama Dievo išgelbėti jos sergančią senelę, o dabar - savo
jaunesnę seserį, kuri susirgo vėžiu.
„Darau tai, nesu esu mačiusi, jog tai veikia, - M.J.Mamangon
sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“. - Mano senelei
dabar 88 metai ir ji vis dar sveika“.
Moteris sakė tikinti, kad Dievas globos ją ir jos šeimą.
Savanoriški nukryžiavimai Filipinų šiaurėje yra
ekstremaliausi religinio pamaldumo didžiausioje Azijos katalikiškoje
valstybėje ženklai, nors Bažnyčios hierarchai tokias apeigas
smerkia. Milijonai kitų filipiniečių prieš Velykas meldžiasi ir
pasninkauja.
Panašios apeigos vyko kaimyninėje Bulakano provincijoje, o
kituose Filipinų regionuose basi pusnuogiai maldininkai ėjo
gatvėmis, plakdamiesi iki kraujo savo nugaras ir atgailaudami už
savo nuodėmes.
Bažnyčios vadovai tokiems ritualams nepritaria. Filipinų
katalikų vyskupų konferencija pareiškė, jog Didžiąją savaitę
tikrasis krikščioniškas tikėjimas išreiškiamas atgaila ir
atsinaujinimu, o ne plakimusi arba nukryžiavimais.
Infantos teritorinės prelatūros vyskupas Rolando Tirona sakė, kad plakimasis ir savanoriški nukryžiavimai
tėra prietarų išraiška. Pasak jo, tokios apeigos paprastai
atliekamos, tikintis pasipelnyti arba privilioti turistų, todėl yra
klaidingos.
Filipinai yra didžiausia katalikybės citadelė Azijoje -
maždaug 80 proc. šios valstybės gyventojų, kurių iš viso yra 90
mln., išpažįsta katalikų tikėjimą. Šį savaitgalį visame
salyne žmonės skirs laiko bažnytinėms apeigoms, šeimai ir
paplūdimiui.
Filipinuose katalikišką tikėjimą neretai papildo vietos
prietarai, o kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val.
vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės.
Didįjį Penktadienį popiežius Benediktas XVI aukos dvejas mišias, skirtas
Kristaus mirčiai atminti, taip pat su procesija eis Kryžiaus kelią
aplink antikinio Romos Koliziejaus griuvėsius.
Šeštadienį vakare jis aukos Velyknakčio Mišias, o sekmadienį
perskaitys palaiminimą ir kreipimąsi į miestą ir pasaulį „Urbi et
Orbi“.