Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, į Čekijos sostinę kitą
savaitę ketina atvykti Latvijos, Estijos ir Rumunijos prezidentai,
kitoms aštuonioms regiono šalims atstovaus ministrai pirmininkai.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atstovauti Lietuvai
įgaliojo ministrą pirmininką A.Kubilių. Teigiama, kad ji -
vienintelė iš keturių kviestų prezidentų neatvyks į Prahą.
Neoficialiomis žiniomis, pakviesti buvo Baltijos šalių ir Rumunijos
prezidentai.
Likusioms šalims - Čekijai, Lenkijai, Slovakijai, Bulgarijai,
Rumunijai, Kroatijai, Slovėnijai - vakarienėje Prahoje turėtų
atstovauti premjerai, kurie esą ir buvo pakviesti.
JAV prezidentas Rytų europiečius į vakarienę JAV ambasados
Prahoje rezidencijoje pakvietė tą pačią dieną, kai Čekijos
sostinėje su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ketina
pasirašyti susitarimą dėl strateginės puolamosios ginkluotės
mažinimo, teigia šaltiniai.
Planuojamą Lietuvos premjero vizitą prezidentės ir premjero
atstovai BNS penktadienį komentuoti atsisakė, Baltieji rūmai
informacijos iki penktadienio vidurdienio taip pat nepaskelbė.
Premjeras A.Kubilius žurnalistams taip pat sakė negalįs
komentuoti galimo vizito.
„Aš tuos dalykus pakomentuosiu po Velykų. Tikrai dabar negaliu
komentuoti. Jeigu bus kvietimas, jeigu bus tokie sprendimai, tai
tikrai nematau ką čia daug komentuoti“, - žurnalistams
Vyriausybėje sakė A.Kubilius.
Paklaustas, ar prezidentė D.Grybauskaitė prašė vykti į Prahą
vietoj jos, premjeras atsakė: „Tai bus suderinta diplomatiniais
kanalais, nes čia tikrai ne mano paties sprendimai“.
Lenkijos vyriausybės atstovas Pawelas Grasas,
patvirtinęs Lenkijos premjero Donaldo Tusko dalyvavimą, penktadienį
naujienų agentūrai PAP sakė, kad per susitikimą daugiausia
dėmesio bus skiriama saugumo klausimams ir NATO ateičiai.
Čekijos naujienų agentūra ČTK teigia , kad JAV prezidentas
susitikimu siekia patikinti Vidurio ir Rytų Europos esančias NATO
nares, kad naujoji nusiginklavimo sutartis nekelia grėsmės regionui.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius penktadienį BNS sakė
manąs, kad B.Obamos kvietimą gavusiai Lietuvos prezidentei būtų
buvę geriau vykti pačiai. Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų instituto docento, svarbu, kaip į šį
prezidentės žingsnį reaguos JAV ir Europos šalys.
„Aš manyčiau, kad gavus kvietimą būtų buvę geriau keliauti.
Yra du klausimai. Pirma, kaip reaguos Amerika, ir ar tai laikys
akibrokštu. Tai yra galimybė. Antras klausimas, kuris gal dar
svarbesnis, kaip reaguos Europos šalys - ar manys, kad vėl
grįžtama prie noro pabrėžti Lietuvos politikos išskirtinumą“, -
sakė K.Girnius.
Vertindamas B.Obamos sprendimą susitikti su Vidurio ir Rytų
Europos šalių vadovais, politikos ekspertas sakė manąs, kad JAV
taip nori parodyti dėmesį regionui, kuris ėmė nerimauti dėl
galimai pasikeitusios JAV politikos.
„Amerika suprato, kad per mažai dėmesio skiria Rytų Europai,
kyla tame regione nuogąstavimų, ir su šiuo pakvietimu nori regioną
truputį nuraminti, pasakyti - iš dalies suprantame jūsų
rūpesčius ir nuogąstavimus“, - sakė K.Girnius.
B.Obama ir D.Medvedevas balandžio 8 dieną Prahoje ketina
pasirašyti sutartį dėl branduolinių ginklų arsenalo mažinimo.
Naujoji sutartis pakeis istorinę 1991 metų Strateginės
ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuri nustojo galiojusi
praeitų metų gruodžio 5 dieną, o jos atnaujinimas yra vienas iš
svarbiausių B.Obamos administracijos uždavinių.
Pagal naująją sutartį, abi pusės sumažins kovinių galvučių
kiekį beveik trečdaliu - iki 1550 vienetų, o jų nešėjų
skaičių - iki 700.
JAV nurodo turinčios apie 2200 branduolinių kovinių galvučių,
o Rusija, kaip manoma, apie 3000.