Pinigai už griaunamas JAV lietuvių bažnyčias – pedofilijos skandalams glaistyti?

Kol katalikai visame pasaulyje piktinasi bažnyčios hierarchų pasyvumu seksualinio vaikų išnaudojimo bylose, JAV lietuviai Velykas pasitinka su savomis nuoskaudomis. Už lietuviškų bažnyčių išlaikymą kovojantys tautiečiai tikina, kad jų tėvų ir senelių lėšomis pastatyti maldos namai tampa pajamų šaltiniu į pedofilijos skandalus įklimpusiems hierarchams, ieškantiems būdų susimokėti teismo išlaidas bei kompensacijas aukoms. Savo ruožtu jauniausios kartos imigrantai apgailestauja, kad viso pasaulio lietuvius ištiko identiteto krizė, o „plano“ neturintys JAV lietuviai pasmerkti išnykti.

JAV Lietuvių bendruomenės Niujorko apygardos pirmininkės Ramutės Žukaitės teigimu, JAV Katalikų Bažnyčios išlaidos teismams ir kompensacijoms beveik siekia 3 milijardus dolerių. „Bažnyčių uždarinėjimas ir jų pardavimas – geras pajamų šaltinis“, - lrytas.lt sakė R. Žukaitė.

Vasario mėnesį nugriauti seniausi lietuvių imigrantų pastatyti maldos namai JAV – Shenandoah miestelyje (Pensilvanija) daugiau nei 100 metų stovėjusi Šv. Jurgio bažnyčia.

Prieš trejus metus Niujorke uždaryta ir nugriovimui pasmerkta Aušros Vartų bažnyčia. Panašaus likimo laukia ir kitos Amerikos lietuvių lėšomis statytos ir jų lankytos šventovės.

„Lietuvių statytos bažnyčios JAV yra užsienio lietuvių kultūrinis paveldas ir istoriniai paminklai, Amerikos lietuvių istorija ir pačios Amerikos istorijos dalis. JAV juk buvo sukurta imigrantų. Dėl tokio hierarchų elgesio žmonės jaučiasi išduoti Katalikų Bažnyčios vadovybės. Etninės bažnyčios JAV apskritai yra atakuojamos ir kai kas tai prilygina komunistų elgesiui su tikinčiaisiais tarybinėje Lietuvoje“, - lrytas.lt sakė JAV Lietuvių bendruomenės Niujorko apygardos pirmininkė Ramutė Žukaitė.

Jos nuomone, JAV yra bene vienintelė pasaulio šalis, kurioje masiškai griaunamos bažnyčios, užuot jas išsaugojus kaip architektūrinius paminklus.

Anot pašnekovės, krizės ateina ir praeina, tačiau Katalikų Bažnyčia negerbdama savo tikinčiųjų, rizikuoja juos prarasti. „Dėl prasto pamaldų lankomumo dvasininkai kaltina mus, bet kalti ir patys sielovados atstovai. Bažnyčios pagrindą sudaro tikintieji. Jeigu juos hierarchai nuvils, jie nusisuks ir atsiskirs nuo Romos. Tą padarė kalvinistai, liuteronai ir kiti“, - kalbėjo Niujorko lietuvė.

Ji įsitikinus, kad po 50 ar 100 metų JAV liks ne viena lietuvių parapija. „Išeivijoje bažnyčių lankymas yra daugiau kultūrinis paprotys. Mūsų istorijoje bažnyčia tapo pagrindine tautiečiu rinkimosi vieta, ir ta tradicija greitai nesikeis. Materialumas greitai nusibosta, žmogus visuomet ieško dvasinių vertybių“, - kalbėjo R.Žukaitė.

Tuo tarpu pakankamai gausiai lankomos Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo Bažnyčios Brighton Parke (Čikaga) kunigas Jaunius Kelpšas nebuvo nusiteikęs taip optimistiškai. Nors Velykų rytą jis tikisi lietuviškose pamaldose sulaukti tūkstančio tikinčiųjų, kunigas mano, kad vis daugiau lietuviškų bažnyčių bus uždaromos. „Nemanau, kad reikės laukti šimto metų, kol jų nebeliks“, - sakė J.Kelpšas.

Pasak kunigo, jo bažnyčioje mišios laikomos lietuvių, anglų ir ispanų kalbomis. Lietuvių ir amerikiečių lankosi daug mažiau nei ispanakalbių. Priešingai nei kitose lietuviškose ar iš dalies lietuviškose parapijose, Brighton Parko bažnyčioje registruotų parapijiečių skaičius yra stabilus – šiek tiek daugiau nei 200.

Nepaisant to, J.Kelpšas įsitikinęs, kad jauniausia JAV lietuvių karta kalbės daugiau angliškai nei lietuviškai, todėl nebejaus poreikio važiuoti į lietuvišką bažnyčią. „Pas mus į pamaldas suvažiuoja žmonės iš tolimiausių priemiesčių. Nemažai gyvena greta bažnyčių. Nežinia, kiek jų atžalų pasirinks važinėti į toli esančią bažnyčią turėdami galimybę katalikišką pareigą atlikti prie namų“, - svarstė J.Kelpšas.

Kunigo manymu, už Niujorko Aušros Vartų bažnyčios išsaugojimą kovojančių lietuvių pastangos yra gražios, tačiau jis abejojo, ar saujelė entuziastų sugebės ką nors pakeisti. „Bažnyčios išlaikymas – tai rimtas administracinis darbas. Juk yra ne tik kunigai, bet ir administracija, verslo patarėjai ir taip toliau. Vyskupai tikrai gerai apgalvoja kiekvieną atvejį, bet dėl kelių ar keliolikos parapijiečių palikti veikiančią bažnyčią yra tiesiog neįmanoma“, - kalbėjo kunigas.

Jis sakė asmeniškai bendraujantis su amerikiečių bažnyčios hierarchais ir žinantis, kad jokio nusistatymo prieš lietuvių ar apskritai etnines bažnyčias nėra. Kunigas pabrėžė, kad bažnyčių netenka ir kitų tautybių imigrantai, tarp jų – įtakinga ir religinga lenkų bendruomenė.

Niujorke įsikūrusios lietuviškas programas internete transliuojančios televizijos „America LTV“ vadovas Mykolas Gudelis – jaunosios lietuvių imigrantų kartos atstovas. Jo įsitikinimu, lietuviškų bažnyčių išsaugojimas – ne tiek religinis, kiek kultūrinis reikalas.

„Kultūriniu atžvilgiu atsakymas vienareikšmiškas – lietuviškas bažnyčias išsaugoti reikia. Reikia jas saugoti kaip kultūrinį, architektūrinį, istorinį paveldą, kaip kad UNESCO bent jau formaliai „saugo“ Vilniaus senamiestį ar Kuršių Neriją. Lietuvoje bažnyčios yra išskirtinai maldos namai. Amerikoje tai yra ir klubas, ir kultūros centras, ir kavinė, ir renginių salė, žodžiu, senais terminais kalbant, „kultūros rūmai. “, - pabrėžė jis.

Didžiausia problema, M.Gudelio manymu, yra atsakyti į klausimą, ar JAV lietuviai apskritai nori burtis ir bendrauti.

„Mano manymu – ne. Todėl ir poreikio kultūros centrams nebėra, todėl jie ir yra uždaromi, parduodami, griaunami. Pažiūrėkite, kiek žmonių susirenka kiekvieną sekmadienį prie uždarytos Aušros Vartų bažnyčios Niujorke? Dešimt, penkiolika, geriausiu atveju – dvidešimt. Sunku kelti precedentą ir bandyti įrodyti kad bažnyčia kaip kultūros centras yra reikalinga, kada iš keleto tūkstančių Niujorke gyvenančių lietuvių į tą centrą renkasi dvidešimt žmonių“, - dėl tautiečių pasyvumo apgailestavo „America LTV“ įkūrėjas.

Jo manymu, jauniausia JAV lietuvių karta skuba įsilieti į amerikiečių visuomenę, keistis pavardes ir gėdijasi savo šaknų.

JAV lietuvių nenorą burtis ir bendrauti M.Gudelis aiškina tuo, kad jie, kaip ir lietuviai visame pasaulyje, esą išgyvena identiteto krizę.

„Vieną kartą Lietuva yra „globali“, žiūrėk kitą kartą ji jau „drąsi“. Vieną kartą tai Europos kultūros sostinė, kitą kartą tai internetinių ir pažangiųjų technologijų valstybė. Esame Europos Sąjungos nariai, bet visa mūsų vartotojiška kultūra yra absoliučiai amerikietiška. Tai kas mes tokie? Problema ta, kad mes patys nežinome“, - lrytas.lt sakė M.Gudelis.

Pasak jo, vyresnioji išeivių banga turėjo konkretų „projektą“ – Lietuvos valstybės atkūrimą. Dėl to kūrėsi kultūros centrai, įvairios organizacijos. Jos buvo stiprios, visapusiškai efektyvios, ir lietuvių bendruomenė klestėjo. „Tačiau atsitiko paprastas dalykas – „projektas“ buvo įgyvendintas, Lietuvos valstybė atkurta, mistinė svajonių žemė tapo realybe ir lietuvių diaspora išsiskirstė kas sau“, - aiškino „America LTV“ direktorius.

Jo manymu, tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartos imigrantų vysta „absurdiška kova dėl to, kas yra „tikresnis“ lietuvis. „Jiems sunku bendrauti kartu, nes kalbama skirtingomis kalbomis“, - sakė M. Gudelis. Tai esą nepadeda nei išlaikant lietuviškas bažnyčias, nei apskritai lietuvišką veiklą JAV.

„Geriausias pavyzdys kaip išlikti pilnaverte asmenybe, priverstinai neišsižadant tautinio identiteto, yra Jonas Mekas. Jis visada buvo ir bus lietuvis. Tai žino ir lietuviai, tai žino ir amerikiečiai. J. Mekas niekada nekeitė savo pavardės ir iki šiol kalba angliškai su akcentu. Na ir kas? Jo lietuviškumas niekada netrukdė daryti didžiulę įtaka JAV meno ir kinematografijos visuomenei“, - JAV gerai žinomu avangardo kino krikštatėviu žavėjosi M. Gudelis.