„Lietuva“, murzinas ir šiukšlinas pastatas aprašinėtomis sienomis, tapo benamių prieglauda. Įsilaužę į vidų jie plėšia viską, ką dar įmanoma išplėšti.
Benamiai net vidurdienį nesibaimindami tempia metalą, paskutinę likusią įrangą ir teršia patalpose. Nes šeimininko „Lietuvoje“ seniai nėra.
Tarp „Lietuvos“ bei Lietuvos be kabučių galima pastebėti daug bendro. Kuri save gerbianti valstybė leistų, kad jos pavadinimas kabotų ant apleisto, grafičiais išteplioto pastato fasado?
Panašumų rastume ir istorijoje – kiek mitingų, akcijų, protestų vyko dėl „Lietuvos“!
Ir kuo pastatas virto nuslūgus revoliucinėms nuotaikoms?
Šiomis dienomis „Lietuvos“ durys tapo atviros.
„Sostinė“ pasižvalgė, kas liko iš kino teatro, keliančio sentimentų daugeliui vilniečių.
Siekia prisiteisti milijonus
* Buvusį „Lietuvos“ kino teatrą valdanti bendrovė „Rojaus apartamentai“ neseniai paskelbė, kad bankrutuoja. Netrukus pastatą ir sklypą perims SEB bankas.
* Verslininkai, vietoj kino teatro ketinę statyti apartamentus, iš protestuotojų, rengusių akcijas už „Lietuvos“ išsaugojimą, mėgina prisiteisti 8 mln. litų. Šią sumą jie bandys išieškoti iš visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“.
* „Rojaus apartamentai“ pastatą ir sklypą prieš keletą metų įsigijo už 14,5 mln. litų.
Kino teatro būklė prislėgė kinus
Buvusi kino teatro „Lietuva“ direktorė Vida Ramaškienė:
„Paskutinį kartą į „Lietuvą“ buvau įžengusi 2005-ųjų rugsėjo 26-ąją, kai praėjus dienai po kino teatro uždarymo naujieji savininkai pasamdė apsaugos vyrus pastatui saugoti.
Dabar, rengdama „Kino pavasarį“, visiškai neturiu laiko domėtis „Lietuvos“ būkle. Tiesa, prieš kelias dienas man ją priminė skambutis iš policijos. Pareigūnai paaiškino turį klausimų dėl kino teatro privatizavimo.
Man pasirodė keista, kad teisėsauga imasi tyrimo praėjus aštuoneriems metams po objekto privatizavimo.
Dabar į „Kino pavasarį“ yra suvažiavę svečių iš viso pasaulio. Kaip tik kalbėjome, jog miestui reikia kuo įvairesnių kino teatrų. O ką turi Vilnius? Tris kino teatrus ir dar vieną prekybos centre.
Svečiams nerodžiau, kaip dabar atrodo „Lietuva“, nors mano kolegė nuvedė prie kadaise garsaus kino teatro delegaciją iš Kinijos. Kinai po ekskursijos grįžo prislėgti.“