Savivaldybė ne kartą skatino augintinių turinčius gyventojus rūpintis miesto švara – surinkti kieme, gatvėje, parke ar kitoje viešoje vietoje savo keturkojų paliktas krūveles.
Taip pat nuolat rengiami reidai ir nedrausmingi keturkojų savininkai baudžiami.
Net politikai demonstruoja, kad rūpinasi gyvūnų reikalais: prie miesto tarybos įsteigė Gyvūnų globos ir priežiūros tarybą.
Tačiau pinigų gyvūnų priežiūrai iš miesto biudžeto neskiriama.
Bausti – lengviausia
Miestiečiai nepatenkinti, kad nutirpus sniegui skveruose ir parkuose atsivėrė tūkstančiai keturkojų paliktų „minų“. Savo ruožtu šunų ir kačių savininkai klausia: ar šunų išmatas jie turėtų dėti į kišenę?
Per penkias kovo dienas savivaldybės viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai nustatė per pusšimtį Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų ir surašė septynis administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Iš gyvūnų savininkų reikalaujama laikytis taisyklių – apsirūpinti pavadėliais ir antsnukiais, taip pat nešiotis maišelį augintinių išmatoms surinkti. Tačiau Kaune įrengta tik viena gyvūnų vedžiojimo aikštelė, nėra nė vieno keturkojų ekskrementams surinkti skirto konteinerio.
Gyvūnų išmatų mesti į buitinių atliekų konteinerius negalima – tam turi būti specialios talpyklos, kurių Kaune nėra.
Biudžete lėšų neatsirado
Keturkojų savininkai piktinasi, jog kasmet moka pinigus už šunų ir kačių laikymą, tačiau neaišku, kur šios lėšos panaudojamos. Taip pat nesugebama suregistruoti visų keturkojų, todėl dalies pinigų negaunama.
Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė, Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos narė Indrė Bušininkaitė teigė, kad pernai iš gyvūnų mylėtojų surinkta 206 tūkst. litų mokesčių, tačiau nė vienas litas nepanaudotas naujoms šunų vedžiojimo aikštelėms įrengti ar išmatų konteineriams įsigyti.
Gyvūnų globos ir priežiūros taryba siūlė konteinerius įrengti bent viename gyvenamajame rajone, kur daugiausia registruota šunų, tačiau ir tam pinigų neatsirado.
„Jei renkame mokestį už gyvūnų laikymą, turėtume suteikti ir tam tikras paslaugas“, – įsitikinusi miesto tarybos narė, Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė Orinta Leiputė.
Surinktų solidžią sumą
Oficiali statistika teigia, kad Kaune įregistruotas 8 661 šuo, 1,2 tūkst. kačių. Kauniečiai laiko 458 agresyvius šunis.
Tačiau manoma, kad iš tikrųjų mieste yra tris ar keturis kartus daugiau keturkojų.
Per mėnesį už daugiabutyje gyvenantį šunį jo šeimininkas moka penkis, o už katę – du litus.
Nesunku suskaičiuoti, jog per metus keturkojų savininkai biudžetą galėtų papildyti apie puse milijono litų.
Tačiau net registruotų gyvūnų savininkai neskuba mokėti mokesčių. Savivaldybės viešosios tvarkos tarnybos vadovo Rimo Sideros teigimu, tokių yra apie 600.