Tokie klausimai visą šią savaitę skambėjo tiek pačioje Rusijoje, tiek Vakarų šalyse.
Aktualūs jie ir Lietuvai. Ir ne vien todėl, kad mums visuomet verta budriai stebėti, kas vyksta mūsų pačių pašonėje.
Būtent Kremlius pastaruoju metu akivaizdžiai demonstruoja norintis atnaujinti dialogą su mūsų šalimi. Tad ar gali „atšilimo laikotarpis“ tiek pačioje Rusijoje, tiek su Vakarais, tiek su Lietuva baigtis vos prasidėjęs?
Daugelis dar prisimena, kad Rusijos premjeras V.Putinas žygį į valdžią ir pastangas įtvirtinti saugumiečių valdomos valstybės modelį pradėjo nuo pažado teroristus „skandinti išvietėse“.
Prisimenama ir tai, jog iki šiol neišsklaidyti įtarimai, kad gyvenamuosius namus Maskvoje 1999 metais susprogdino patys Rusijos saugumiečiai. Esą tam, kad galutinai perimtų valdžią išgąsdintoje šalyje.
Neužmiršti ir iškalbingi sutapimai: kiekvienas didelis teroro aktas Rusijoje baigdavosi dar vienu smūgiu demokratinės sistemos likučiams.
Po 2002 metų įkaitų dramos Dubrovkos teatre Maskvoje buvo sunaikinta nepriklausoma televizija. Po mokyklos užgrobimo Beslano mieste 2004-aisiais atšaukti gubernatorių rinkimai.
Todėl tikrai įtikinamai šią savaitę nuskambėjo Rusijos opozicijos politiko B.Nemcovo žodžiai: „Kiekvienas Rusijoje vykstantis teroro aktas lemia tolesnį asmeninės V.Putino valdžios ir politinės monopolijos stiprinimą, taip pat dar didesnę cenzūrą bei dar didesnį spaudimą opozicijai“.
Pats V.Putinas šią savaitę taip pat vėl prisiminė garsiąją retoriką. Tiesa, šįkart jis teroristus žadėjo ne „skandinti išvietėse“, o „ištraukti iš kanalizacijos dugno“. Bet melodija pažįstama.
Šiame fone vėl prisimintos kalbos apie neva stiprėjantį konfliktą tarp premjero V.Putino ir prezidento D.Medvedevo. Todėl šie teroro aktai esą vėl leistų būtent V.Putinui susigrąžinti prarastas pozicijas, jeigu jos iš tiesų buvo bent kiek prarastos, ir net sustiprinti savo vaidmenį.
Nenuostabu, jog tokiomis aplinkybėmis pakankamai garsiai skambėjo ir įtarimai, ar ne patys Rusijos saugumiečiai (netgi jei čečėnų ar kokių nors kitų teroristų rankomis) šią savaitę surengė atakas Maskvos metro.
Tokios versijos neatmetė ne tik opozicijos veikėjai, bet ir Rusijos karo politologų asociacijos ekspertas A.Perendžijevas.
„Teroro aktai Maskvoje nukreipti prieš aukščiausiąją Rusijos valdžią su D.Medvedevu priešakyje. Tikslas – priversti jį sugriežtinti savo politiką, atsisakyti liberalių vertybių bei šalies modernizavimo kurso.
O svarbiausia – sustabdyti Vidaus reikalų ministerijos reformą ir neleisti įvykdyti pertvarkos Federalinėje saugumo tarnyboje“, – teigė A.Perendžijevas.
Tačiau visos šios spėlionės, regis, remiasi klaidinga prielaida, kad V.Putinas esą nesutinka su D.Medvedevo deklaruojamu Rusijos modernizavimo kursu.
Jokių objektyvių tokio konflikto teorijos patvirtinimų, bent jau kol kas, tikrai nėra. Tuo tarpu visi tarsi pamiršta, kad V.Putinas, sukeldamas milžinišką saugumiečių nepasitenkinimą, pats pasirinko D.Medvedevą įpėdiniu.
Prezidentu tapęs D.Medvedevas bent jau iki šiol tikrai niekaip nepakeitė savo politikos. Jis Rusijoje visuomet buvo laikomas liberalų sparno atstovu. Todėl ir dabartinis jo kursas tikrai negali per daug stebinti ne tik mūsų, bet ir V.Putino.
O tai reiškia, kad dabartinė Rusijos politika yra ne D.Medvedevo, o V.Putino ir D.Medvedevo kursas. Naujos teroro bangos akivaizdoje tai – tikrai esminis dalykas.
Versija, kad teroro aktų tikslas iš tiesų buvo priversti aukščiausiąją Rusijos valdžią pakeisti liberalizavimo ir modernizavimo kursą, bent jau teoriškai visai tikėtina.
Maža to, net jei teroristai veikė ir be tam tikrų grupuočių Rusijos saugumo tarnybose paramos, dabar Rusijoje tikrai atsiras norinčių pasinaudoti situacija.
Turbūt ne veltui būtent buvęs milicijos pulkininkas, o dabar Rusijos Valstybės Dūmos deputatas A.Kulikovas šią savaitę iškėlė klausimą net dėl nepaprastosios padėties įvedimo dalyje šalies teritorijos. Juk milicija tapo pirmąja „žmonių su antpečiais“ tvirtove, prieš kurią užsimojo D.Medvedevas su V.Putinu.
Tačiau manyti, kad šie teroro aktai privers dabartinę Rusijos valdžią keisti savo politiką, kol kas nėra jokių prielaidų. Žinoma, kova net dėl mažų „politinio atšilimo“ žingsnių Rusijoje vyko ir vyks. Tačiau visai įmanoma, kad šį kartą teroro aktai gali būti panaudoti netgi prieš įvairaus plauko generolus.
Štai šį kartą gana įdomu stebėti, kaip tiek kontroliuojamoje Rusijos žiniasklaidoje, tiek tarp oficialių valdžios atstovų vis garsėja balsai, dėl teroro aktų kaltinantys būtent specialiąsias tarnybas.
„Specialiųjų tarnybų atstovai atsipalaidavo, o jų ramybės rezultatas – vakarykštė tragedija“, – nedviprasmišką kaltinimą specialiosioms tarnyboms praėjus vos dienai pro tragedijos atvirai metė net Rusijos Dūmos Saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, KGB atsargos pulkininkas G.Gudkovas.
Anksčiau tikėtis išgirsti tokių dalykų tikrai buvo sunku.
***
Šis komentaras 2010.04.03 išspausdintas „Lietuvos ryto“ priede „Rytai-Vakarai“.