Jei Lietuvoje atsirastų drąsių ūkininkų, norinčių atgaivinti pelningą kanapių auginimo verslą, Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacija jiems nemokamai parūpintų sertifikuotos sėklos, supirktų pluoštą, užtikrintų mokslininkų konsultacijas, o prireikus gintų teismuose, išreikalaujant kompensacijas, žada asociacijos atstovai.
Davatkiškas tūpčiojimas
Apie kanapes – Lietuvos dirvožemiui tinkamus, nereiklius mūsų senelių augalus - daug gerų žodžių pasakytų artimi valstybės kaimynai – latviai, lenkai, ukrainiečiai. Kanapės jau augdamos saugo kitas kultūras nuo kenkėjų. Nunokusios yra vertingos maistinėmis, vaistinėmis ir pramoninėmis savybėmis.
Aliejų iš kanapių sėklų spaudžia lenkai, serbai, vokiečiai, kanadiečiai ir „braliukai“ latviai, gaminantys ir delikatesinį kanapių sviestą. Japonai ir kinai daro prabangų popierių, išskirtinės kokybės ekologišką tekstilę. Prancūzai, kanadiečiai sunaudoja visą augalą, net kanapių spalius, iš kurių gamina tvirtą, statybose patogų cementą – statomi ištisi ekokvartalai su vaizdingais fachverko stiliaus namais.
Pagaliau mūsų kulinarinis paveldas nuskurstų be žemaičių kastinio su kanapių „spirgučiais“, o Upytės bandymų stoties pluoštinių augalų auginimo žinovės dr. Zofija Jankauskienė ir dr. Elvyra Gruzdevienė žino aibę aukštaitiškų skanėstų su linų ir kanapių sėmenimis bei aliejumi.
Deja, mūsų įstatymų leidėjams kelintą pavasarį pritrūksta kompetencijos ar valios nustatyti tvarką, kuri atvertų šalies ūkininkams dar vieną verslo nišą. Pavyzdžiui, Latvijoje, kanapių auginimas reglamentuotas taisyklėmis, kaip galima auginti kanapes („Kartiba, kada atlauta kanepju audzešana“), kuriose – vos šeši punktai.
Svarbiausioji - kanapes leidžiama auginti tik atvirame grunte (Lietuvoje šiltnamiuose ar uždarose nuošalių sodybų patalpose auginamos narkotinės - augalai sukaupia draudžiamą kiekį narkotinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC).
Latvių ūkininkų pasėlių plotai, kanapių veislės bei sėklų kilmė iki birželio 1 d. turi būti žinomi rajono žemės ūkio skyriui ir policijai, o iki spalio 1 d. privalu informuoti apie derlių ir gautą sėklų kiekį, jei norima tas sėklas realizuoti. Atsakingas rajono žemės ūkio skyriaus darbuotojas ne rečiau kaip kartą per sezoną kontroliuoja kanapių pasėlius, daro įrašus augintojo kortelėje ir pan.
Kodėl mūsų šalyje netikima sertifikuotų sėklų dokumentais, davatkiškai tūpčiojama vietoje delsiant legalizuoti kanapių auginimą, reikalaujama milijonų laboratorijoms, kuriose atseit bus tiriama, ką ūkininkai išaugins, užuot išsiaiškinus, kuo skiriasi narkotinės ir pramoninės kanapės, už kurias visoje Europoje ūkininkai gauna išmokas? Apie tai Seimo narius mielai pakonsultuotų pluoštinių augalų specialistai.
Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Andrius Osadčis ir kanapių auginimo pionierius Lietuvoje Edgaras Babanovas turi savo versiją: galbūt reikliai vykdant kontrolę netyčia išaiškės slapti kanapių pasėliai, kuriuose auga toli gražu ne pluoštinės kanapės? Šias plantacijas „stoguoja“ anaiptol ne eiliniai „žemės kurmiai“, - asociacijos prezidentas aktorius Ramūnas Rudokas „ŪP“ tvirtino turįs ir tokios informacijos.
Prisistatys parodoje „Ką pasėsi...“
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale – Upytės bandymų stotyje jau seniai išbandyta pluoštinių kanapių auginimo technologija, išsiaiškintos perspektyvos jas auginti aliejinėms sėkloms, skirtoms maistui ir kosmetikai bei vertingam pluoštui, kuris būtų pritaikomas statybose, automobilių pramonėje, kuro gamyboje ir pan.
Kaip teigia dr. Z.Jankauskienė, pluoštinės biomasės iš kanapių galima gauti daugiau nei iš linų – per 10 t/ha. Kanapių stiebuose esama 65-70 proc. spalių, kurie kitose valstybėse naudojami kurui, daromi briketai, nes šių spalių energetinė vertė artima anglims.
Kanapes nėra lengva nuimti ir iš jų išgauti pluoštą. Tačiau linų nebeauginančių ūkininkų kiemuose rūdija linų dorojimo technika, kurią nesunkiai galima pritaikyti kanapėms nuimti, - sako mokslininkė.
„Pagaliau tai labai įdomu!“ - iššūkio nesibaido E.Babanovas, surinkęs daugybę informacijos apie stebuklingai naudingą augalą, kurio pritaikymas vis plečiasi kartu su naujausiomis technologijomis.
Prancūzų, čekų, vokiečių, latvių patirtį kanapių auginimo entuziastas pasiryžęs perteikti lauko dienose ir seminaruose, šiuo metu verčia ir ruošiasi išleisti knygą apie kanapių panaudojimą.
Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacija šiuo metu derina bendradarbiavimo sutartį su Upytės bandymų stoties mokslininkėmis dr. Z.Jankauskiene ir E.Gruzdeviene.
Grupė kanapių auginimo gerbėjų, juokais vadinančių save „kanapiniais“, – abi mokslų daktarės, ūkininkai iš Latvijos Kraslavos regiono, žemės ūkio skyrių vedėjai balandžio pradžioje vyksta į Ukrainą į pluoštinių kultūrų auginimo institutą prie Ukrainos mokslų akademijos. Parodoje „Ką pasėsi...2010“ asociacija ruošiasi parengti intriguojantį informacinį stendą ir ieškoti bendraminčių Lietuvoje.