Saulė artėjo prie laidos, o jos spinduliuose Kuršių marių platybėse žiemos palikimą vis tiek dar liudijo kelių kilometrų ilgio ledo masyvų liežuviai. Vakaris vėjas juos plėšė ir sukorijusiais luitais nesustabdomai nešė ir bloškė į rytinį krantą, link Ventės rago.
Pavasario dvelksmas ir Žemės atgimimas priartėjo. Jo aidą paliudijo ir velykiniai varpai.
„Mes Velykas savo krante sutinkame išpuošę bendruomenės susibūrimų vietą Ventėje dekoratyvinėmis išsprogusių blindžių, žalių samanų ir margučių skulptūromis, kartu su svečiais stebime, kaip akyse tyžta, trupa paskutinieji ledo luitai pakrantėje. Pavasaris!”- geros nuotaikos buvo kairiojo kranto gyventojai.
Prie Baltijos jūros ir Kuršių marių šeštadienį ir sekmadienį traukė įvairių pomėgių pramogautojai. Vieni važinėjosi dviračiais, kiti keturračiais, kompanijos žvejojo, treti keliavo pėstute per Nidos kopas, kiti stebėjo pražydusių juodalksnių kasas, išsprogusias blindes, klausėsi paukščių trelių. „Dabar – liepsnelių migracijos pikas, gieda išpūtę raudonus pilvus“, - aiškino Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojas Gediminas Gražulevičius.