„Lietuvos pareigūnai dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo
linkę nekreipti dėmesio į nuobodžias, bet svarbias mokesčių,
viešojo administravimo ir nuosavybės teisės reformas, kurias vykdo
jų šiauriniai kaimynai. Dabar jie norėtų, kad būtų skyrę
daugiau dėmesio“, - Europos politikos analizės centro (CEPA)
leidinyje rašo „The Economist“ žurnalistas.
Straipsnyje, kurio nuoroda paskelbta E.Lucaso tinklaraštyje,
pabrėžiama, kad Lietuvai nepavyko pakartoti Estijos sėkmės, kuri
pasaulyje garsėja „Skype“ ar e-vyriausybe.
„Lietuvai iki šiol nepavyko pakartoti šios sėkmės. Ji per daug
remiasi istorija ir nepakankamai - dabartimi“, - rašo E.Lucasas.
Pasak jo, Lietuvos užsienio politikos taip pat negalima pavadinti
sėkminga.
„Pastangos iškelti Gruzijos klausimą Europos Sąjungoje buvo
herojiškos, bet nerangios. Ryšius su Lenkija gadina sunkiai
suprantamas ginčas dėl to, kaip Lietuvos etniniai lenkai gali
rašyti savo pavardes (Adam Mickiewicz, sako lenkai, Adomas
Mickevičius, sako lietuviai). Dabar didžiausią galvos skausmą
kelia pernelyg karštas atlanticizmas“, - teigia E.Lucasas,
aprašantis CŽV kalėjimo skandalą.
Pasak E.Lucaso, ši istorija piktina ir daugelį eilinių
lietuvių, kurie prisimena slaptus kalėjimus nacių ir sovietų
okupacijos metais.