Argumentų „už“ – lyg ir per akis.
Moraliai ši Seimo dauguma susidėvėjo dar 2008-ųjų gruodžio 16-osios
naktį, kai jos nariai lyg veršiai, be diskusijų, balsavo už atvirkščio
Hario Poterio - A.Šemetos planą, kuo tikriausią mokesčių perversmą.
Kiekviena nauja diena patvirtina šį valdžios susidėvėjimo faktą.
Prancūzijos valdžia meta pinigus laikraščiams, o pridėtinės vertės
mokesčio (PVM) lengvatas - kavinėms gelbėti. Vokietijos valdžia
gelbsti automobilių pramonę. Net „Parex“ banko griūties parklupdyta
vargšė Latvija ryžosi iki 10 proc. sumažinti PVM viešbučiams.
Tuo metu A.Kubilius mūsų pinigus mėto trims valstiečiams liaudininkams
ir po Seimo frakcijas kaip Karlsonui lakstančiam ekslatviui
perpirkti, dar – tiems, kurie labiausiai rėkia, ir kurių valdžia bijo.
Ši valdžia sumovė naujos atominės elektrinės statybą. Dėl šios valdžios
priklausomybės nuo rusiškos elektros pardavėjų išlošę laiko, rusai ne
tik pastatys Karaliaučiuje naują atominę elektrinę, bet ir pasinaudos
Lietuva kaip savo elektros agente ES.
Buvusi SSRS baigsis ne už Visagino, kaip turėtų būti, o kažkur ties Alytumi.
Tai rodo ten pradedamos įrengimų statybos. Šios statybos - ženklas, kad
Lietuva amžiams liks Rusijos įtakoje. O juk be Lietuvos paklusimo
Kremliaus elektrikų planams, Karaliaučiaus atominė elektrinė rusams būtų
reikalinga nebent Nemuno vandeniui šildyti.
Todėl V.Putino žodžius „jums uždarė“, A.Kubiliui pasakytus apie ES valia
uždarytą Ignalinos jėgainę, galima suprasti ir plačiau. Laisvę nuo RAO
JES mums taip pat uždarė, tik jau savi kvislingai.
Moralizuodama jauną ir seną, kaip reikia taupyti, apmokestinusi privačių
įmonių tarnybinius automobilius, Tėvynės sąjunga surengė partinį
pasitarimą Lazdijų rajone, į kurį iš visos Lietuvos merai konservatoriai ir jų svitos
sulėkė valdiškais limuzinais, varomais iš biudžeto apmokamais degalais.
Ir dar muilina mums akis, sakydami, kad tai žemės ūkio specialistų
seminaras. Ir M.Adomėnas su A.Matulu - „žemdirbiai“? Garbė
J.Razmai, pripažinusiam: „Tai konservatorių partinis renginys“.
Net pačioje Tėvynės sąjungoje tokia padėtis jau ne visus tenkina. Nors
partijos vadams ir pavyko G.Songailos surengtą maištą pavaizduoti kaip juokingą
išsišokimą, aišku, jog tai tik vidaus maištų pradžia.
Bet ir opozicija vargiai gali pakeisti šią Seimo daugumą. Viena vertus,
ji yra nevienalytė.
Įsivaizduoti, jog valstybės labui drauge darniai dirbs ir aktyvūs
prezidento apkaltos rengėjai, ir revanšu degantys R.Pakso gynėjai,
V.Uspaskicho priešininkai ir šalininkai, prorusiški ir griežtai
antirusiški politikai, gali tik nevilties apimtas verslininkas ar iš
principo neišsiblaivantis pilietis.
Tie, kurie instinktyviai, lyg paskutinio šiaudo laukia naujos Seimo
daugumos, nenori pripažinti badančio akis fakto - net kelios į valdžią
pretenduojančios partijos, kaip ir kelios dabartinės Seimo daugumos
partijos, neturi valstybinės atsakomybės jausmo.
Vadinasi, lieka tik paleisti tokį Seimą? Tautai - liberum veto teisę!
Gerai pagalvokite prieš atsakydami. Kad ir kaip nemėgtumėte to daryti,
kalbai pasisukus apie politiką. Ar ne pernelyg lengvai tikitės išpirkti savo
balsavimo nuodėmę?
Kad ir kaip nemėgtume šios valdžios, tautos liberum veto gresia dar
didesne politinio gyvenimo sumaištimi. Bet chaoso Lietuvoje jau ir
dabar turime tiek, kad pusei ES užtektų.
Dabartinė valdžia pati jau susitaikė su mintimi, kad ją galbūt greit
pakeis. Jos vadai rūpinasi tik tuo, kaip išlikti valdžioje iš jos pasitraukus.
Todėl karštligiškai, spjaunant į įstatymus, keičiami specialiųjų tarnybų
vadovai. Vienintelis argumentas: „Dink! Ir nieko neklausinėk!“.
Prie paralyžiuotos ekonomikos pridėjus paralyžiuotą teisėtvarką bei
specialiąsias tarnybas, sumaišties mastas dar didėja. Bet tik
įsivaizduoti galima, kas dėsis, kai bet kuri per Seimo rinkimus į
skudurus gavusi partija jau po 6 mėnesių turės galimybę revanšo siekti
referendumo būdu.
Mūsų politinė kultūra nėra aukšta. Į politinį elitą atsitiktinai patekę
veikėjai net nebemato reikalo kelti savo menką lygį. Išleidus iš butelio Seimo
paleidimo džiną ir perdavus jį tautai Lietuva gali būti įsukta į nesibaigiančių rinkimų karuselę.
Bet vis tiek šita valdžia taip užkniso, jog net per televizorių jų veidų
matyti nebesinori? Todėl gerai bus ir tautos referendumas, tauta pati paleis Seimą?
Už viską šiame gyvenime reikia mokėti. Už balsavimą (arba nebalsavimą)
per Seimo rinkimus taip pat lengvabūdiškai, kaip ir per chorų karus ar žvaigždžių
mūšius, mokėti tenka savo paties kailiu. Kokią sriubą iš politiškai nuodingų grybų
išsivirėme, tokią ir išsrėbti patiems teks.
Ne pro šalį mums visiems būtų atmintinai išmokti Konstitucijos 59 str. paskutinę pastraipą:
„Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,
valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“.
Niekas Seimo nariui negali nurodinėti, kaip jam elgtis. Visus ketverius
metus! Velniška galybė. Iš vienos pusės, tautos pasitikėjimu, iš kitos
pusės - tautos atstovo atsakomybe paremta. Tam, kad laisvės būtų daugiau.
Bet jei esi toks lengvabūdis, kad tokį pasitikėjimo kreditą suteiki
pirmam pasitaikiusiam Vincukui ar Antanui, nuo neprotingos valdžios
neišgelbės net ir visos tautos referendumas.