Vyriausybė siūlo, kad 2012-2023 metais būtų išmokėta 128
milijonų litų kompensacija už nacių ir sovietų režimų
nusavintą religinių bendruomenių turtą.
Šis įstatymo projektas jau pateiktas parlamentui, bet atsiradus
teisinių abejonių, Vyriausybė nusprendė jį nežymiai patikslinti.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad nei suma,
nei kompensacijos mokėjimo būdas ar terminai nesikeičia, o
tikslinamos tik formuluotės - pavyzdžiui, terminas „žydų
bendruomenė“ keičiamas „religine žydų bendruomene“, taip pat
detalizuojamas įstatymo aiškinamasis raštas.
„Kadangi buvo išreikšta įvairių abejonių dėl atskirų
įstatymo nuostatų, Vyriausybė yra nusiteikusi pateikti patikslintą
projektą (...), kad niekam nekiltų abejonių, kad grąžinama tais
pačiais pagrindais ir tokie patys objektai, kaip ir kitoms
religinėms bendruomenėms“, - po Vyriausybės pasitarimo
žurnalistams sakė teisingumo ministras.
R.Šimašius pabrėžė, kad „tai nėra naujas politinis
persvarstymas, o tiesiog atsakymas į neaiškius klausimus“.
Lietuvos vyriausybė yra nusprendusi, kad pinigais žydų
bendruomenei bus grąžinta 113 mln. litų, taip pat jai bus perduoti
du pastatai - žydų muziejus Vilniaus Pylimo gatvėje bei istorinė
žydų biblioteka sostinės Žemaitijos gatvėje.
Dalį kompensacijos, kuri atiteks nuo sovietų ir nacių
nukentėjusiems žydų tautybės asmenims, 3 mln. litų, numatoma
išmokėti greičiau.
Lietuvoje veikiančios žydų organizacijos Vyriausybės siūlymus
vertina skirtingai. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko
pavaduotoja Faina Kukliansky Vyriausybėje žurnalistams sakė, jog
džiaugiasi, kad Vyriausybė ima spręsti klausimą, tuo metu Kauno
žydų religinės bendruomenės vadovas Moiša Barakas pareiškė, kad
„projektas yra gėdingas“.
„Mes džiaugiamės, kad ši Vyriausybė pagaliau ėmėsi spręsti
labai sudėtingo ir ilgai vilkinamo žydų turto restitucijos
klausimą. Kaip pavyks išspręsti, matysime, bet ši Vyriausybė su
mumis kalbasi, vyksta dialogas ir iš teisinės, ir iš politinės
pusės“, - sakė F.Kukliansky.
„Aš negaliu pasakyti, kad tas projektas mus tenkina visiškai,
bet nėra ir visiškas antagonizmas, dėl kurio mes negalėtume sėsti
ir kalbėti. Aš esu teisininkė ir į įstatymą žiūriu iš tos
pusės, kaip jį vėliau galima būtų vykdyti. Mes esame patenkinti
šia eiga“, - pridūrė ji.
Tuo metu M.Barakas sakė, kad siūlomas mechanizmas jo
atstovaujamos organizacijos visiškai netenkina.
„Netenkina, kadangi nėra nustatyta kriterijaus, kam ta
kompensacija bus grąžinta. Tai yra bus grąžinta Vyriausybės
paskirtam fondui, kas tas fondas mes nežinome (...). Mūsų
bendruomenė yra seniausia, veikia daugiau kaip 140 metų, mes turime
pirmumo teisę“, - sakė Kauno žydų religinės bendruomenės
vadovas.
Pasak jo, jeigu būtų kompensuota 100 procentų, o ne 30
procentų sumos, taip „vis dėlto prieš pasaulį būtų gražiau“.
Teisingumo ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad
įstatymo priėmimas neribos Religinių bendrijų teisės į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo
nuostatų taikymo.
Projekte numatoma ir tai, kad už visą minėtą turtą būtų
mokama įstatymo nustatyto dydžio piniginė kompensacija Vyriausybės
paskirtam fondui, suderinus jį su suinteresuotomis organizacijomis.
Vyriasuybė tikėjosi, kad diskusijos dėl įstatymo Seime
prasidės praėjusių metų rugsėjį, tačiau procesas užtruko
teisininkams suabejojus, ar įstatymo projektas atitinka
Konstituciją.
Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių
turėto nekilnojamojo turto, „kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip
neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių
režimų“, vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Ministerija pažymi, kad įstatymo priėmimas nereikštų, jog
Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų
padarytą žalą.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto priėmimo
galima neigiama pasekmė - tikėtinas laikinas antisemitizmo
paaštrėjimas.
Kita vertus, priėmus projektą, anot jo rengėjų, būtų
pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti
lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba
žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio
žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas, atitinkamo
nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai
tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo
padarytos žalos atlyginimo.