Praėjusią savaitę sulaukėme „džiugios“ naujienos – kad ši bendrovė toliau galėtų vykdyti savo įsipareigojimus bankams, Vyriausybė nusprendė padidinti jos kapitalą 60 mln. litų.
Taip per šią įmonę mokesčių mokėtojų pinigai toliau bus dalinami komerciniams bankams, kurie vykdė rizikingą ir visiškai neatsakingą skolinimo politiką 2005–2008 metais.
Kitame pranešime rašoma, kad Vyriausybė į šią bendrovę nusprendė investuoti (!) 60 mln. litų. Įdomu, kokios grąžos tikimasi iš šios „investicijos“? Keistoka investicija, žinant, kad jau artimiausiais mėnesiais šie milijonai atsidurs komercinių bankų sąskaitose ir niekada iš ten nesugrįš.
Kam tada reikėjo steigti uždarąją akcinę – ribotos atsakomybės – bendrovę? Galima buvo tiesiog drausti mažas pajamas gaunančių gyventojų būsto paskolas valstybės lėšomis, o dabar mokėti pinigus bankams iš biudžeto – būtų paprasčiau ir nereikėtų jokių Vyriausybės sprendimų dėl „investicijų“. Juokauju, žinoma.
Finansų ministerija savo pranešime teigia, kad bendrovės kapitalas didinamas siekiant „padėti šeimoms, susiduriančiomis su laikinais finansiniais sunkumais išsaugoti savo būstą, apdraustą UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Tačiau ministerijos specialistai turėtų žinoti, kad šioje bendrovėje draudžiamas ne būstas, o būsto paskolos – taip nurodyta ir įmonės pavadinime. Tai – visiškai skirtingi draudimo objektai.
Išmokas dabar gauna ne pajamų netekę ir įmokų bankams nebegalintys mokėti žmonės, o patys bankai. Jie yra draudimo sutartyje numatyti naudos gavėjai būsto paskolas paėmusių gyventojų nemokumo atveju.
Atrodo, kad ir patys žmonės nesuprato, kas čia per draudimas ir už ką jie mokėjo pinigus. Matyt, niekas jiems to ir neaiškino. Bankai paprasčiausiai nusiųsdavo menkai uždirbančius žmones sudaryti draudimo sutartį, nes kitaip jie negalėjo gauti būsto paskolos. Šie sumokėdavo draudimo įmoką (vidutiniškai apie 2 tūkst. litų), atnešdavo į banką draudimo sutartį ir gaudavo paskolą. O iš tikro žmonės savais pinigais apdraudė bankus!
Dabar tokio draudimo nuostolius kažkodėl turi padengti visi mokesčių mokėtojai, o Finansų ministerijos pareigūnai, turėję prižiūrėti šią įmonę, ir pastarosios vadovai toliau dirba savo darbą ir gauna atlyginimą. Suprantama, iš tų pačių mokesčių mokėtojų. Tikrai nepakeičiami ir, žinoma, gerai apmokami specialistai.
Įdomu, ar jie, taip prisidirbę, toliau dirbtų privačiame draudimo versle? Ir ar jie bent dabar supranta, kad iš esmės dirbo brokerių darbą ir padėjo bankams perkelti šių varganų žmonių – bankų klientų – nemokumo riziką ant valstybės, t.y. mūsų visų, galvų?
UAB „Būsto paskolų draudimas“, ėmus kauptis problemoms 2009 metų pradžioje, sugebėjo taip ilgai – daugiau nei metus – išgyventi dėl to, kad manipuliavo finansinės apskaitos principais ir sudarė susitarimus su bankais dėl laikino įmokų mokėjimo už nemokiais tapusius gyventojus. Tačiau vis tiek išmokos bankams nepaliaujamai didėjo.
Per pirmąjį praėjusių metų pusmetį vidutinė išmokų suma per mėnesį nesiekė 2,5 mln. litų, antrąjį pusmetį išaugo dvigubai, o per pirmuosius du šių metų mėnesius bankams iš viso išmokėta jau beveik 14 mln. litų.
UAB „Būsto paskolų draudimas“, drausdama būsto paskolas 2004–2008 metais, pridarė daug šiurkščių ir neatleistinų klaidų, jau nekalbant apie tai, kad šios įmonės iš viso neturėjo būti, į Lietuvą ėmus plūsti pigiems kreditiniams ištekliams iš Švedijos.
Viena iš šios bendrovės dabartinių problemų priežasčių – itin mažos būsto paskolos draudimo įmokos praeityje. Jų nepakako padengti prisiimtai finansinei rizikai. Dabar, kai gyventojų darbo užmokestis reikšmingai sumažėjo, draudimo įmokos pakilo. Ir ne šiek tiek, o net tris ar keturis kartus. Jau vien tai įrodo, kad rizika šioje įmonėje buvo vertinama visiškai neprofesionaliai.
Taip iš draudimo bendrovės valdžios klerkų ir jų statytinių dėka valstybės kapitalo ribotos atsakomybės bendrovė tapo bankų šalpos organizacija, kurią dabar kažkodėl turime išlaikyti mes visi. O mums atstovaujanti A.Kubiliaus Vyriausybė toliau beviltiškai investuoja mūsų milijonus į šią nusikalstamai aplaidžiai valdomą įmonę.
Kažin kodėl negirdėti apie Seimo komisijas, kurios imtųsi tirti šios įmonės ir ją valdančių asmenų veiklą? Įdomu, kiek dar reikės tų milijonų? Šių metų biudžete iš viso numatyta, regis, 150 mln. litų. Taigi, atrodo, tai tik „investicijų“ pradžia.
Matyt, ir toliau stebėsime, kaip bankams dalinami mūsų pinigai. Nes, jeigu to nebus, jie gali pagrasinti, kad dar mažiau skolins. O be nuolatinio skolinimosi ši valstybė ir ją valdanti A.Kubiliaus valdžia gyventi jau nebemoka.
Tiesa, ši Vyriausybės „investicija“, be jau minėtos „naudos“ – bankų šelpimo, – padės išsaugoti beveik 30 darbo vietų UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kaip žinome, nedarbo mažinimas – šios Vyriausybės prioritetas. Baugu net ir skaičiuoti, kiek mums kainuoja viena darbo vieta taip valdomoje valstybės kapitalo UAB „Būsto paskolų draudimas“.