Viešas kreipimasis paskelbtas po to, kai Seimas praėjusią
savaitę nepritarė siūlymui įstatymu uždrausti vaikams taikyti
fizines bausmes.
Kreipimosi autoriai pareiškė, kad „žmogaus teises ginančių
tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų išmanymo stoka drauge su
negebėjimu suvokti ugdymo esmės bei metodų kelia rimtą grėsmę
Lietuvos, kaip demokratinės ir teisinės valstybės, statusui“.
„Reikalaujame, kad sutinkamai su Seimo Statuto normomis, skubos
tvarka būtų priimtos įstatymo pataisos, apibrėžiančios fizinį,
seksualinį, psichologinį smurtą bei draudžiančios bet kokio
smurto prieš vaikus naudojimą“, - rašoma kreipimesi.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtą dokumentą
pasirašė 58 žinomi Lietuvos žmonės - būtent tiek Seimo narių
kovo pabaigoje nepritarė siūlymui priimti Vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo pataisas, kurios uždraustų fizines bausmes.
Tarp pasirašiusiųjų yra kadenciją baigusio prezidento Valdo
Adamkaus žmona Alma Adamkienė, istorikas Alfredas Bumblauskas,
muzikantai Andrius Mamontovas ir Jurgis Didžiulis, politologai Tomas
Janeliūnas ir Morta Vidūnaitė, krepšininkas Simas Jasaitis,
rašytojas Vytautas V.Landsbergis, žurnalistai Vladimiras Laučius,
Indrė Makaraitytė ir Artūras Račas, menininkė Nomeda
Marčėnaitė, verslininkai Giedrius Masalskis, Raimundas Mieželis,
Tadas Vizgirda, Antanas Zabulis, teisininkas Dainius Žalimas.
Kreipimesi teigiama, kad šiuo metu yra būtina specialioji norma,
kuri užtikrintų realią vaikų apsaugą nuo smurto, ir tinkamai
papildytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas gali atlikti
šią funkciją, tačiau iki šiol jame neapibrėžtos smurto rūšys
ir formos, nenustatytas draudimas naudoti bet kokio pobūdžio smurtą
vaikų atžvilgiu.
Kreipimosi autoriai sako esą pasipiktinę, kad „Seimo pirmininkė
bei ministras pirmininkas legitimuoja smurtavimą prieš
pažeidžiamiausius visuomenės narius“.
„Daugeliu atveju smurtas prieš vaikus yra tėvų bejėgiškumo
išraiška - stokodami žinių, kaip efektyviai auklėti vaiką, jie
išlieja savo destruktyvias emocijas“, - sako kreipimosi autoriai.
„Vargu ar valstybė, kurios piliečiai neginami nuo smurto, gali
būti laikoma visaverte tarptautinių organizacijų - Jungtinių
Tautų, Europos Sąjungos, Europos Tarybos - nare, nes tarp
pastarųjų organizacijų prioritetų - žmogaus teisių apsauga,
labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių“, - rašoma dokumente.
Kreipimosi autoriai sako, kad jiems „didžiausią nerimą kelia,
jog deklaratyviame lygmenyje daugelis Lietuvos politikų propaguoja
šeimos apsaugą, tačiau pastarųjų metų politiniai sprendimai
akivaizdžiai demonstruoja, kad prisidengiant vertybinėmis
kategorijomis žalojama šeimos samprata, bloginama visų Lietuvos
šeimų padėtis, manipuliuojant vienos pažeidžiamos grupės -
vaikų - interesais diskriminuojamos kitos pažeidžiamos grupės, tuo
metu vaikai - būsimieji Lietuvos politikai, pareigūnai ir
piliečiai, lieka neapginti“.