Pasak jų, Lietuva turi vadovautis 1999 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kuriame teigiama, kad vardai ir pavardės turi būti rašomi originalo kalba. Vyriausybė, teikdama „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą, vadovaujasi Kalbos komisijos nuostata, kad vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos sistemos dalimi.
Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą Seimas pradės svarstyti ketvirtadienį. Ketvirtadienį Seimui bus teikiamas ir parlamentarų Ryto Kupčinsko ir Gintaro Songailos asmenvardžių rašymo projektas, išlaikantis valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose ir grindžiamas Lietuvos Konstitucijos normomis ir KT išaiškinimais.
Ketvirtadienį prie Parlamento rūmų piketavę vilniečiai pasisako už šį parlamentarų siūlymą.
Grupė visuomenės ir kultūros veikėjų atviru laišku trečiadienį kreipėsi į Seimą, ragindami apginti konstitucinį lietuvių kalbos statusą ir stiprinti Lietuvos gyventojų pilietinį integralumą.
Atvirą laišką pasirašė baltistas doc. habil. dr. A. Butkus, poetas, Nepriklausomybės akto signataras Gintaras Iešmantas, Kultūros kongreso tarybos pirmininkas prof. dr. Krescencijus Stoškus, istorikas prof. habil. dr. Antanas Tyla, etnologas ir publicistas Jonas Vaiškūnas, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų klubo valdybos pirmininkė Birutė Valionytė ir orientalistas Vytis Vidūnas.
Jei Seimas pritars Vyriausybės siūlomam projektui, nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.
Vyriausybės projekte numatoma, kad vardus ir pavardes pasuose, asmens tapatybės kortelėse, leidimuose gyventi Lietuvoje galima rašyti originalo kalba su visais lotyniškais rašmenimis, tokiais kaip x, w, q, taip pat su umliautais.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.