Seimas atmetė siūlymą leisti pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis (dar papildyta)

Už projektą po pateikimo balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Seimo nariai net nesutiko grąžinti Vyriausybei tobulinti šio dokumento, jis atmestas visiškai.

Ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų atstovų balsai sprendžiant dėl galimybės leisti dokumentuose nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis pasiskirstė abejose pusėse.

Prie Seimo rūmų, iškėlę plakatus su šūkiais „Nėra kalbos - nėra tautos“, septyni Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus nariai protestavę prieš Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti originalo kalba pasiekė savo tikslą.

Vyriausybės siūlomame projekte siūlyta, jog nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.

Vyriausybės projekte numatyta, kad vardus ir pavardes pasuose, asmens tapatybės kortelėse, leidimuose gyventi Lietuvoje galima rašyti originalo kalba su visais lotyniškais rašmenimis, tokiais kaip x, w, q, taip pat su umliautais.

Seimo nariai palaimino alternatyvų konservatorių Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko projektą. Jame siūloma pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškai, tačiau greta kaip grafinę formą leisti įrašyti pavardę originalo kalba. Pastarasis įrašas jokios teisinės galios neturėtų. Pasak G.Songailos, šis projektas gali būti įvardytas kaip kompromisinis – neatsisakant oficialios Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos lietuviškai, tačiau įteisinant ir neoficialią asmenvardžio grafinę formą, parašytą kita kalba, kai asmuo to pageidauja.

Aiškinamajame rašte pažymima, kad įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl galimybės Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduodamuose dokumentuose vardus ir pavardes papildomai rašyti ir kitų kalbų grafine forma, kai asmuo to pageidauja, ar kai yra poreikis išsaugoti kitose valstybėse vartotą vardo ir pavardės formą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris parlamento sprendimą atmesti siūlymą leisti pavardes dokumentuose rašyti ne vien lietuviškais rašmenimis ketvirtadienį pavadino „pralaimėjimu Vakarų fronte“.

„Tai yra pralaimėjimas mūsų Vakarų fronte, kadangi lietuvybę stiprinti turime kitaip“, - kalbėdamas Lietuvos radijo eteryje sakė E.Zingeris.

Liberalizuoti asmenvardžių rašymą ilgą laiką Lietuvos vyriausybės prašė lenkų bendruomenė Lietuvoje ir juos palaikantys Lenkijos politikai.

Seimas ketvirtadienį atmetė Vyriausybės pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris būtų leidęs asmens dokumentuose pavardes rašyti ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Už projektą po pateikimo balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Seimo nariai net nesutiko grąžinti Vyriausybei tobulinti šio dokumento, jis atmestas visiškai.

Ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų atstovų balsai sprendžiant dėl galimybės leisti dokumentuose nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis pasiskirstė abejose pusėse.