„Tokio šilto susitikimo tikrai nesitikėjau“, - vaikščiodamas gerai pažįstamomis
Maskvos gatvėmis ir sugerdamas prisiminimus kalbėjo S.Tamkevičius.
Savotiškas grįžimas į praeitį buvo išskirtinis – į Maskvą Kauno arkivyskupas traukiniu vyko pirmą kartą po 30 metų pertraukos. Pirmą kartą nuo tų laikų, kai su nerimu, viltimi ir baime veždavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, kurią reikėdavo persiųsti į Vakarus. „Labai daug prisiminimų, nuotykių užplūdo“, - neslėpė S.Tamkevičius.
Lrytas.lt pokalbis su Kauno arkivyskupu S.Tamkevičiumi – apie susitikimą su Rusijoje gyvenančiais lietuviais, pietus su Maskvos ir visos Rusijos patriarchu Kirilu, kelionę traukiniu ir jautrius prisiminimus.
- Kokia buvo Jūsų viešnagė Rusijos sostinėje?
- Pagrindinis mano tikslas buvo susitikti su lietuvių bendruomene, o kai patriarchas Kirilas
pakvietė, man buvo gera proga susitikti ir pagerinti tarpusavio santykius.
Antradienį aukojau mišias Maskvoje gyvenantiems lietuviams. Paminėjome Lietuvos
Nepriklausomybės dvidešimtmetį, šventėme Velykas, padėkojome Dievui. Vyko
susitikimas su lietuvių bendruomene.
Šiandien pietavau su patriarchu Kirilu. Pietų metu buvo švenčiamas Velykos, Marijos
Apreiškimo šventė ir stačiatikių labai gerbiamo patriarcho Tichono mirties metinių
minėjimas.
Pietuose dalyvavo apie 80 metropolitų, arkivyskupų, pasauliečių ir valdžios atstovų,
premjero ir prezidento patarėjų. Tai buvo tikrai aukšto lygio susitikimas.
Mane labai šiltai pristatė, todėl, manau, dvišaliams valstybių santykiams tai buvo
naudingas susitikimas.
Per pietus patriarchą pasveikinau su švente, palinkėjau gerų darbų žmonės ir
Rusijai. Savo ruožtu, patriarchas mane labai gražiai pristatė, prisiminė
1987-uosius, kai dvi moterys iš Lietuvos Smolenske labai prašė susitikimo su
arkivyskupu. Kai arkivyskupas jas priėmė, moterys paprašė „pasimelsti už jų kleboną Tamkevičių“.
Visi šventės svečiai susidomėję išklausė mano pristatymą.
- Bendravote su lietuvių bendruomenės atstovais. Kokiomis nuotaikomis šiandien
lietuviai gyvena Rusijoje?
- Tiksliai negalėčiau pasakyti, kokios apskritai vyrauja nuotaikos. Tačiau
susitikimo metu, bent jau antradienį, buvo tikrai gera nuotaika.
Po Mišių žmonių veidai spindėjo ir matėsi, kad jie net nenori skirstytis. Stebėjausi, nes ne visada Lietuvoje tokią gerą ir šiltą nuotaiką galima matyti. Man tai paliko labai malonų įspūdį.
- Ar toks Kauno arkivyskupo ir visos Rusijos patriarcho susitikimas vyko pirmą kartą?
- Ko gero, tai bus pirmasis tokio lygio susitikimas. Prieš ketverius metus aš, būdamas Vatikano delegacijoje, dalyvavau Maskvoje vykusiame religinių lyderių susitikime. Ten dalyvavo patriarchas Aleksijus II. Po konferencijos susitikau su Aleksijumi II, kartu su juo susitikime dalyvavo ir dabartinis patriarchas Kirilas - tuo metu jis buvo antrasis žmogus po Aleksijaus II Rusijos stačiatikių užsienio reikalams.
Tada tai buvo pirmasis lietuvių vyskupo susitikimas su patriarchu. O artimai, kaip šį sykį, turbūt
bendravome pirmą kartą.
- Kokios temos vyravo pokalbyje su patriarchu Kirilu?
- Kadangi tai buvo triguba šventė prie pietų stalo, vyravo oficialios kalbos. Pats
Kirilas pasidžiaugė, kad praėjo tie sunkūs laikai, kai Rusijos stačiatikių bažnyčia buvo
naikinama. Bet atkreipė dėmesį į tai, kad nors prievartos ir nebėra, tačiau sunkumai vis
dar egzistuoja; kartais jie būna net didesni nei anksčiau.
Matėsi, kad patriarchas orientuojasi dabartinėje situacijoje, tuo labiau, kad jis
turi daug patirties žurnalistikoje.
- Ar lietėte ir politines temas?
- Patriarchas palinkėjo, kad būtume geri kaimynai. Taip pat palinkėjo, kad Rusija ir
Lietuva sugebėtų peržengti buvusius sunkius momentus, tai, kas buvo praeityje. Manau,
šiame palinkėjime buvo šiek tiek ir politinio atspalvio, bet labai geranoriško.
- Kaip vertinate patį susitikimą su patriarchu?
- Sutikimas buvo išskirtinai šiltas, tokio net sunku buvo galima tikėtis. Kirilas yra dialogo
žmogus, labai ekumeniškas. Net kai kurie stačiatikiai su atsargumu į tai žvelgia.
Tačiau jis ir šiandien teisingai pabrėžė, kad gyvename tokiame pasaulyje, kuriame yra tiek
daug blogio, tad norėdanmos jam atsispirti, krikščionių bažnyčios turi būti vieningos.
- Galbūt patriarchas pažadėjo artimiausiu metu apsilankyti Lietuvoje?
- Per pietus apie tai nebuvo kalbėta. Dar planuoju susitikti su metropolitu
Florijonu, kuris yra patriarcho Kirilo dešinioji ranka viešiesiems ryšiams. Šiame susitikime bus galima daugiau apie tai pakalbėti. Bet patriarchas yra lankęsis prieš keletą metų Lietuvoje, todėl
abejoju, ar jis dabar planuoja pas mus atvažiuoti.
Mums būtų svarbiau, jei popiežius atvyktų į mūsų šalį.
- Turbūt kelionė į Maskvą buvo ir tam tikras grįžimas į prisiminimus, sunkius ir neramius Jums laikus...
- Dar tais laikais į Maskvą važiuodavau traukiniu, veždavau kronikas (S.Tamkevičius 11 metų nuo 1972-ųjų redagavo ir platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, už tai buvo persekiojamas spec. tarnybų - red.). Lėktuvu bijodavau skirsti, nes reikėdavo pavardės, o važiuojant traukiniu jos nereikėdavo (šypsosi).
Tai dabar pirmą kartą po 30 metų važiavau traukiniu. Labai daug prisiminimų,
nuotykių nuotrupų užplūdo. Tais laikais dažnai važiuodavau į Maskvą, bijodamas, kad pakelyje gali KGB „išsodinti“ iš traukinio. Dabar, kai viskas praeityje, jau visiškai kitokios nuotaikos.
- Pastaruoju metu dažnai keliaujate?
- Minint Lietuvos tūkstantmetį buvau aplankęs lietuvius Toronte, Čikagoje, kai buvo minimas Lietuvos tūkstantmetis.
Norėjosi ir kitoje pusėje gyvenančius lietuvius aplankyti, kad jie nesijaustų kaip posūniai - kad Rusijoje gyvena ir visų užmiršti. Man tai dvigubas malonumas - ir su lietuviais susitikti, ir tomis gatvėmis pasivaikščioti, ir daug ką prisiminti iš jaunystės dienų. O artimiausiu metu planuoju vykti į Romą.