Manoma, kad po skandalą sukėlusio D.Grybauskaitės atsisakymo vykti į Prahą susitikti su JAV prezidentu Vilniuje buvo skubiai ieškoma būdų, kaip šį žingsnį pateisinti. Susitikimas su L.Kaczynskiu - vienas jų.
Lietuvos prezidentės užduotį palengvino tai, kad B.Obama nekvietė į Prahą kadenciją baigiančio Lenkijos prezidento, nes prezidento rinkimus turėtų laimėti D.Tusko partijos kandidatas.
Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovai susitarė kartu kreiptis į Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą dėl paramos bendro dujotiekio statybai.
D.Grybauskaitė ir L.Kaczynskis svarsto Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio statybos perspektyvas. Šis dujotiekis sujungs iki šiol energetiškai izoliuotas Baltijos valstybes su Lenkijos dujų tiekimo ir perdavimo sistema.
D.Grybauskaitės teigimu, naujas dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos užtikrins alternatyvaus dujų tiekimo Lietuvai bei visam regionui galimybę ir sukurs prielaidas mažesnėms nei dabar gamtinių dujų kainoms. Šis dujotiekis sujungtų iki šiol energetiškai izoliuotas Baltijos valstybes su Lenkijos dujų sistema ir sukurtų regioninę gamtinių dujų rinką.
Lietuvos valstybės vadovė išsakė viltį, kad dujotiekio projektas bus įvardintas prioritetiniu Europos Sąjungoje.Kaip Eltai teigė Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Žygimantas Vaičiūnas, mūsų šalies energetiniam saugumui itin svarbios dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos klausimas yra keliamas jau seniai, tačiau, priešingai nei planuojamos elektros jungtys, jo iki šiol net projektu vadinti nebuvo galima.
"Dabar dėl tam tikrų naujų aplinkybių - kaip didėjančių dujų iš skalūnų Lenkijoje išgavimo perspektyvų, galimo Latvijos gamtinių dujų saugyklos panaudojimo, Lietuvos intereso pasinaudoti Lenkijoje statomu Svinoujscės (Swinoujscie - lenk.) suskystintų gamtinių dujų terminalu šis projektas iš esmės įgauna ir didesnį ekonominį pagrindą", - sakė Ž.Vaičiūnas.
Pasak Energetikos ministerijos eksperto, dabar tam, kad šis projektas pasistūmėtų iš esmės, pirmiausia reikia Europos Sąjungos politinio ir finansinio palaikymo. Būtent ES parama kartu su naujai besiformuojančiomis aplinkybėmis, kurios didina šio projekto ekonominį patrauklumą, būtų esminės papildomos varomosios jėgos projektui įgyvendinti.
"Panaši situacija buvo su elektros jungties projektu "LitPol Link". Kol tai buvo dvišalis Lietuvos ir Lenkijos projektas, jis praktiškai nejudėjo. Įgavęs europinio projekto statusą, numačius elektros jungtį su Vokietija ir paskyrus europinį koordinatorių, pajudėjo ir pats projektas", - analogiją pateikė Ž.Vaičiūnas.
Energetikos ministerijos atstovas taip pat pažymėjo, kad ši dujų jungtis ženkliai prisidės įgyvendinant kaip tik šiuo metu ES svarstomą Gamtinių dujų tiekimo saugumo reglamento projektą.
"Svarstomame dujų tiekimo saugumo reglamente kalbama apie tai, kad sutrikus dujų tiekimui pagrindine infrastruktūra, ES valstybė narė turi turėti galimybę užsitikrinti gamtinių dujų tiekimą ne mažiau kaip 60 dienų, skaičiuojant patį šalčiausią metų periodą, alternatyvia infrastruktūra.
Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis neabejotinai sustiprintų Lietuvos galimybes apsirūpinti alternatyviais dujų tiekimo šaltiniais, taigi tuo pat metu padidintų ir Lietuvos galimybes įgyvendinti dujų tiekimo saugumo reglamento nuostatas", - sakė Ž.Vaičiūnas.
Kitas susitikimo klausimas - naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto įgyvendinimas. Tačiau šis klausimas yra labiau ministrų pirmininkų, o ne prezidentų kompetencijos.
Lenkijos prezidentas apsilankė Vilniuje po to, kai Seimas atmetė
siūlymą leisti pavardes dokumentuose rašyti
nelietuviškais rašmenimis. Lenkijos prezidentas, sako esąs nustebęs dėl Seimo atmesto įstatymo projekto, pagal kurį asmens dokumentuose pavardės siūlytos rašyti originalo kalba. Jis teigia, kad besitęsianti pavardžių rašymo problema yra trikdis artimam Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui.
"Esu nustebintas Seimo sprendimu atmesti projektą įstatymo, kuris leistų rašyti lenkų pavardes pagal lenkų kalbos taisykles", - ketvirtadienį pareiškė Lenkijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad Lenkijoje taip pat gyvena lietuvių, kitų tautybių atstovų, ir lenkams net nekiltų mintis neleisti asmenvardžių rašyti taip, kaip jie pageidauja. L.Kaczynskis išreiškė viltį , kad prie šio klausimo ateityje dar bus sugrįžta.
"Norėčiau pabrėžti, kad tai trukdo labai artimam mūsų šalių bendradarbiavimui, ir manau, kad tai yra mūsų bendras interesas, taip pat kitų Baltijos šalių - Latvijos, Estijos - interesas. Interesas ir viso regiono šalių, taip pat tų, kurios išsidėsčiusios nuo Lenkijos į pietus, interesas", - teigė svečias.
Kita vertus, jis sakė, neišspręsta pavardžių rašymo problema leidžia glaudžių Lietuvos ir Lenkijos santykių priešininkams turėti savų argumentų.
Tai ketvirtasis prezidentės D.Grybauskaitės susitikimas su Lenkijos vadovu. Pastarąjį kartą Lenkijos prezidentas Lietuvoje viešėjo kovo mėnesį, kai dalyvavo Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimo iškilmėse.
Šių metų gegužę Lietuvos vadovė dalyvaus Lenkijoje organizuojamame Vidurio Europos prezidentų susitikime, o liepos mėnesį kartu su Lenkijos prezidentu vadovaus Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimui, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.