Sutarties pasirašymo vieta Praha pasirinkta neatsitiktinai - tokiu būdu norėta parodyti Amerikos įsipareigojimus regiono saugumui. B.Obama po pasirašymo ceremonijos galėjo iš karto vykti namo arba, geriausiu atveju, susitikti su kokios nors svarbios valstybės sąjungininkės prezidentu, tačiau pasirinko kitą kelią ir į susitikimą pakvietė Rytų bei Vidurio Europos valstybių lyderius.
B.Obama susitikti Prahoje pakvietė visų trijų Baltijos valstybių prezidentus: Lietuvos prezidentę D.Grybauskaitę, Estijos vadovą Toomą Hendriką Ilvesą ir Latvijos prezidentą Valdį Zatlerą.
Lietuvos prezidentė, rašo „The Economist“, netikėtai „numetė mažą bombą“ ir pareiškė į Prahą nevyksianti, o vietoj savęs deleguojanti šalies ministrą pirmininką Andrių Kubilių. Aiškindama savo sprendimą D.Grybauskaitė pareiškė, kad vakarienės Prahoje metu „jokie svarbūs sprendimai priimami nebus“, kad susitikimą organizuoja žemo rango pareigūnai, jo rezultatai neaiškūs, o su JAV prezidentu akis į akį ji galės pasikalbėti tik dvi minutes, rašo „The Economist“.
„Šaltinio teigimu, toks Lietuvos, kuri šimtą kartų mažesnė nei Amerika, prezidentės pareiškimas pademonstravo stebinantį pasitikėjimą savimi, net ir pagal Lietuvos standartus“, - rašo „The Economist“.
Prahos susitikimas parodė, kad JAV santykius su Vidurio Europa vis dar temdo problemos. Anot „The Economist“, instinktyvaus „atlantizmo“ dienos regione jau baigėsi, o tai pademonstravo Lietuvos Prezidentės išdidi poza, kuri kažkada būtų buvusi neįsivaizduojama.