Ministras, kuris per ketvirtadienio balsavimą Seime dėl
Vyriausybės pateikto projekto susilaikė, BNS pareiškė, kad pati
Lietuvos vyriausybė nesugeba pasauliui pristatyti „geros tautinių
mažumų apsaugos Lietuvoje padėties“.
„Esu įsitikinęs, kad vakarykštis balsavimas neturi ir negali
apsunkinti mūsų santykių su valstybe, su kuria mus sieja bendri
strateginiai interesai - bendras požiūris į regiono saugumą,
dėmesys aplinkosaugai, energetiniai iššūkiai ir ekonominio
bendradarbiavimo nauda“, - sakė A.Ažubalis.
Pasak ministro, „kartais susidaro įspūdis, kad mes patys
nesugebame tarptautinei bendruomenei aiškiai ir įtikinamai
pristatyti tikrosios geros tautinių mažumų apsaugos Lietuvoje
padėties“.
„Todėl tai matau kaip vieną iš neatidėliotinų šios
Vyriausybės uždavinių“, - teigė A.Ažubalis.
Ministro įsitikinimu, „balsavimas Seime patvirtino klasikinę
politikos taisyklę, kad kiekvienas projektas prieš teikiant jį
Seimui turi būti gerai išdiskutuotas, pristatytas ir išaiškintas
piliečiams“, o „Seimas demokratišku balsavimu išreiškė politinę
valią“.
A.Ažubalis ketvirtadienį Seime susilaikė balsuodamas dėl
projekto, kurį aktyviai gynė premjeras Andrius Kubilius. Ministras
sako nematąs būtinybės keisti esamą tvarką.
„Nei Lietuvos tarptautiniai dvišaliai, nei daugiašaliai
įsipareigojimai nesudaro būtinybės keisti dabartinę esamą
tautinių mažumų apsaugos šalyje tvarką, o Lietuvos nacionalinė
teisė labai griežtai reglamentuoja bet kokius teisinės bazės
pakeitimus šioje srityje“, - teigė Lietuvos užsienio reikalų
ministras.
Lietuvos Seimas ketvirtadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo
siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes
rašyti originaliai jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo Lietuvos
lenkų bendruomenė ir juos palaikantys Lenkijos politikai, kurie
teigia, kad Lietuva nevykdo anksčiau duotų pažadų.
Lietuvos Seimo sprendimą ketvirtadienį sukritikavo Lenkijos
prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačinskis), pareiškęs, kad
jis „trukdo labai artimam mūsų šalių bendradarbiavimui“, ir
užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas
Sikorskis), suabejojęs, ar tai atitinka dvišalius susitarimus.
Už pavardžių rašymo liberalizavimą numačiusį Vardų ir
pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą po pateikimo
balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Projekte
siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes
rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu, kad
asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam
turi būti suteikta teisinė apsauga.
Seimas po pateikimo pritarė alternatyviam projektui, kuriuo
numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose
perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės
pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį
įrašyti paso kitų įrašų skyriuje. Tam, kad įstatymas būtų
priimtas, reikalingi dar du balsavimai.
Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių
žmonių.