Po susitikimo, kuriame dalyvavo 11 Vidurio ir Rytų Europos
valstybių vadovų, Lietuvos vyriausybės vadovas teigė, kad JAV
politika Rusijos atžvilgiu jau duoda reikšmingų rezultatų.
„Prezidentas B.Obama paliko įspūdį, kad labai gerai žino
mūsų regiono problemas ir visos Europos problemas platesniame
kontekste“, - po susitikimo telefonu iš Prahos BNS sakė A.Kubilius.
B.Obama Prahoje ketvirtadienio vakarą aptarti saugumo klausimų
susitiko su 11 Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais.
Susitikimas surengtas netrukus po to, kai B.Obama su Rusijos
prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pasirašė sutartį dėl branduolinės
ginkluotės mažinimo.
A.Kubilius sakė susitikime pabrėžęs šios sutarties simbolinę
svarbą ir tai, kad Amerikos gebėjimai plėtoti raketinę ginkluotę
20-ojo amžiaus antroje pusėje atvedė iki sovietų imperijos
pabaigos.
„Bandžiau pabrėžti, kiek simboliška yra sutartis tarp
Vašingtono ir Maskvos, kuri pasirašyta praėjus dienai po Lenkijos
ir Rusijos premjerų susitikimo Katynėje. Amerikos gebėjimas
plėtoti raketinę ginkluotę iki 1990 metų išsaugojo pasaulyje
taiką ir neleido sovietų imperijai plėstis, iš kitos pusės -
atvedė ir iki imperijos pabaigos. Šiandien matome pakankamai
didelius ir globalius pasikeitimus tuose dalykuose, kurie mums
ypatingai svarbūs. Amerikos politika ir kantri diplomatija duoda
tikrai didelius rezultatus ir galbūt tai, kad Rusija ir dėl to
keičia požiūrį į istoriją“, - BNS sakė A.Kubilius.
Jis minėjo istoriniu vadinamą Lenkijos ir Rusijos premjerų
susitikimą Katynėje, kur Antrojo pasaulinio karo metais sovietų
režimas išžudė tūkstančius Lenkijos karininkų. Daugelis
apžvalgininkų sako, kad Vladimiro Putino apsilankymas Katynėje rodo
besikeičiantį Maskvos požiūrį į istoriją, kurios skirtinga
interpretacija dažnai tampa kliūtimi Rusijos santykiuose su
kaimynais, įskaitant sovietinę okupaciją patyrusias Baltijos
šalis.
Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius BNS sakė, kad
susitikime B.Obama pareiškė, jog „perkrovimo“ (angl. - reset)
politika Rusijos atžvilgiu siekiama modernizuoti šią šalį, kad ji
liautųsi būti grėsme.
„B.Obama sakė, kad perkrovimo politika yra bandymas modernizuoti
taip, kad Rusija liautųsi būti grėsme. JAV prezidentas pabrėžė,
kad negali būti jokių interesų zonų, ir kiekviena šalis turi
teisę rinktis, kokiai sąjungai priklausyti. B.Obama taip pat pasakė
esąs nustebęs dėl Rusijos premjero V.Putino pažangos“, - sakė
V.Valentinavičius.
Premjeras A.Kubilius BNS tvirtino, kad susitikime labai detaliai
JAV planai dėl priešraketinės ginkluotės Europoje nebuvo
aptariami. Rusija priešiškai įvertino JAV planus priešraketinio
skydo elementus dislokuoti Rytų Europoje.
Su B.Obama JAV ambasadoje Prahoje taip pat susitiko Lenkijos,
Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerai,
Estijos, Latvijos ir Rumunijos prezidentai bei Čekijos premjeras su
prezidentu.
Lietuvoje ir tarptautinėje žiniasklaidoje prieštaringų
vertinimų sulaukė žinia, kad kvietimą į Prahą gavusi Lietuvos
prezidentė Dalia Grybauskaitė vietoj savęs delegavo ministrą
pirmininką.
Pati D.Grybauskaitė sakė mananti, kad darbinėje vakarienėje
„labai gerai ir pakankamai atstovauti Lietuvai gali ir premjeras“.
Prieš šią vakarienę JAV ir Rusijos prezidentai Prahoje
pasirašė dokumentą, kuris keičia 1991 metais sudarytą
Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuri
nustojo galiojusi praėjusių metų gruodį.
Praha šiai sutarčiai pasirašyti pasirinkta neatsitiktinai:
B.Obama pernai balandį Čekijos sostinėje pasakytoje kalboje
paragino pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, tačiau
pripažino, jog iki jo gyvenimo pabaigos šis tikslas tikriausiai
nebus pasiektas.
B.Obama derybas dėl START turinčios pakeisti sutarties laiko
savo pastangų „perkrauti“ įtemptus JAV ir Rusijos santykius
centriniu elementu.
Prezidentė D.Grybauskaitė šio susitikimo išvakarėse sakė,
kad JAV ir Rusijos sutartis tiesiogiai neliečia Rytų Europos šalių
interesų, tačiau, anot jos, būtų labai blogai, jei nusiginklavimas
ateityje būtų vykdomas Europos saugumo sąskaita.
"The Economist": Stebinantis D.Grybauskaitės žingsnis demonstruoja instinktyvaus atlanticizmo pabaigą Vidurio Europoje
Lietuvos prezidentės Dalios
Grybauskaitės sprendimas nevykti į Prahą susitikti su JAV
prezidentu Baracku Obama demonstruoja instinktyvaus
atlanticizmo pabaigą Vidurio Europoje, teigia britų savaitraštis
„The Economist“.
„Regione baigėsi instinktyvaus atlanticizmo dienos - tai
demonstruoja D.Grybauskaitės išdidi poza, kuri kažkada būtų
neįsivaizduojama“, - rašo leidinys straipsnyje, kuris ketvirtadienį
skelbiamas „The Economist“ interneto svetainėje.
„Aiškindama savo sprendimą, D.Grybauskaitė pasiskundė, kad per
vakarienę nebus priimami sprendimai, kad ją organizuoja žemo rango
pareigūnai, rezultatai neaiškūs, o ji turės tik dvi minutes
pakalbėti akis į akį su B.Obama. Atvykstant iš šalies, kuri,
grubiai tariant, yra šimtą kartų mažesnė nei Amerika, tai rodė
stebinantį pasitikėjimą savimi, net Lietuvos standartais“, - teigia
„The Economist“.
Lietuvoje prieštaringai buvo įvertintas prezidentės sprendimas
gavus JAV prezidento B.Obamos kvietimą pačiai nevykti į Prahą, o
deleguoti ministrą pirmininką Andrių Kubilių.
Apie B.Obamos sprendimą pasikviesti Vidurio ir Rytų europiečius
rašantis „The Economist“ pažymi, kad svečių sąrašas, kuriame yra
ir premjerų, ir prezidentų, yra sunkiai paaiškinamas. Leidinys,
analizuojantis JAV ir Rytų europiečių santykių problematiką, taip
pat primena netinkamą JAV būdą pranešti lenkams apie pasikeitimus
priešraketinės gynybos sistemoje.
Vis dėlto, anot „The Economist“, nuo to laiko JAV administracija
stengėsi pagerinti situaciją - ji, nepaisant Vokietijos
pasipriešinimo, „prastūmė“ gynybos planus Baltijos šalims, naujoji
priešraketinės gynybos sistema yra geresnė nei anksčiau, o B.Obama
dabar nusprendė susitikti su pokomunistinių šalių vadovais.
Savaitraščio vertiniu, Europa dabar yra pasidalijusi ir jai
trūksta patikimumo užsiėmusių amerikiečių akyse, taigi
išspręsti klausimams vien gražios vakarienės nepakaks.