„Lietuviams patinka įsitraukti į kentėjimo varžybas ir pabrėžti, kad jie yra aukos. Užuot pasidžiaugę tuo, kad sugriovė Sovietų Sąjungą, jie pasinėrė į savęs gailėjimąsi. Tai ypač matyti santykiuose su žydais, tačiau paliečia ir įvairias kitas sritis“, - lrytas.lt sakė Lietuvos švietimo sistemą studijuojanti amerikietė Christine Beresniova.
Ji kurį laiką Vokietijoje gilinosi į holokausto istoriją, o dabar Indianos universitete siekia edukologijos daktaro laipsnio.
Uždažė ant namo nupieštą svastiką
Ch.Beresniova visą 2009 m. vasarą praleido Kaune rinkdama medžiagą savo studijoms. Tačiau moteris vien tik teorija neapsiribojo. Pro buto, kuriame buvo apsistojusi, langus priversta žiūrėti į ant priešais esančio namo sienos išpurkštą svastiką vaizduojantį grafitą, moteris nusprendė parodyti pavyzdį, kad „jeigu kas nors pasaulyje negerai, turime patys ir pasirūpinti, kad negerovės neliktų“.
Vieną dieną, nepaisydama aplinkinių nuostabos ir skepticizmo, ji nusipirko aerozolinių dažų ir nacių „meną“ uždažė.
„Kaimynai prognozavo, kad jau kitą rytą svastika vėl bus nupiešta. Praėjo beveik aštuoni mėnesiai, tačiau kol kas niekas to nepadarė“, - džiaugėsi mokslininkė.
Devintame forte „kentėjimo rungtynėms“ – ne vieta
Apžiūrėjusi Devintojo forto muziejaus ekspoziciją amerikietė nustebo, kad holokausto žiaurumams atminti skirtame muziejuje – nuolatinės užuominos į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą bei trėmimus į Sibirą.
„Kaip suprantu, žmonės nebuvo tremiami į Sibirą iš IX forto. Šioje vietoje nebuvo atkurta ir Lietuvos nepriklausomybė. Ko siekiama painiojant šiuos įvykius?“ – kritiškai apie ekspoziciją atsiliepė mokslininkė.
Jos įsitikinimu, lietuviai ir apskritai Baltijos šalių gyventojai neretai pelnytai prikiša Vakarams, kad jų patirtos skriaudos pasaulyje nebuvo pakankamai suvoktos. Tačiau esą nereikėtų leistis į „rungtynes“, kas kentėjo daugiau, ar bent jau demonstruoti šitų varžybų Holokausto muziejuje.
Skubėjo būti priimti į ES
Pasak Ch.Beresniovos, mūsų šaliai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, lietuviai darosi politiškai korektiškesni, bet ne tolerantiškesni. Į ES šalių puoselėjamas demokratijos ir tolerancijos tradicijas žmonės vis dar žiūri skeptiškai, o politikų „iš viršaus“ nuleistos reformos Lietuvos visuomenėje neprigijo.
Kovo pradžioje Ch.Beresniova Tarptautinės lyginamosios edukologijos bendrijos konferencijoje Čikagoje skaitė pranešimą, tema „Švietimas ir posovietinio lietuvio kūrimas: mokyklų reforma Europos Sąjungos kontekste“. Jame mokslininkė iškėlė hipotezę, kad nemažai reformų, susijusių su tolerancijos skatinimu, Lietuvoje buvo atliktos skubotai ir galimai vien tam, kad šalis būtų priimta į ES.
Įstatymais reguliuoti moralę – pavojinga
Ch.Beresniovos pranešimo pristatymą ir prieštaringai visame pasaulyje įvertinto Seimo priimto Nepilnamečių apsaugos įstatymo įsigaliojimą skyrė vos viena diena. Jo aptarimą mokslininkė įtraukė paskutinėje savo darbo redakcijoje.
Jos teigimu, pasaulio spaudos kritika Lietuvai dėl minėto įstatymo – pelnyta.
Lrytas.lt pašnekovė pabrėžė, kad daug klausimų iškyla visais atvejais, kai bet kurios šalies valdžia imasi įstatymais reguliuoti gyventojų moralę.
„Kodėl prireikė nepilnamečius ginti nuo kalbėjimo apie homoseksualumą? Ar iš tiesų Lietuvos mokyklose ar viešosios informacijos priemonėse pernelyg aktyviai mėginama šią temą gvildenti, kad staiga prireikė įstatymo tam užkirsti kelią? Abejoju...“, nuostabos neslėpė su Lietuvos pedagogais bendravusi amerikietė.
Moters teigimu, Lietuvos Seimas, prisidengdamas vaikų gynimu, iš tiesų propaguoja konkrečios visuomenės grupės pasaulėžiūrą, kuri iš tiesų yra kenksminga nepilnamečiams: „Kaip moksleiviai išmoks gyventi šiuolaikinėje visuomenėje, jeigu politikai siunčia žinią, kad tam tikri žmonės nėra pageidaujami visuomenės nariai; iš esmės jie net ne žmonės?“
Lietuviai save laiko tolerantiškesniais už švedus
Anot Ch.Beresniovos, „iš viršaus“ nuleistos reformos išmokė žmones deklaruoti vakarietiškas vertybes, tačiau jie nebūtinai jomis tiki. Mokslininkę ypač nustebino tai, kad Eurobarometro apklausos duomenimis, lietuviai save laiko bene tolerantiškiausia ES tauta.
Amerikietę nustebino tai, kad demokratija ir puikiai išvystyta socialine sistema garsėjantys švedai toje pačioje apklausoje save vertino gerokai kritiškiau ir daug dažniau visuomenėje įžvelgė įvairių diskriminacijos formų.
Negana to, paklausti, kokios vertybės atspindi ES, toleranciją lietuviai minėjo kaip vieną iš trijų svarbiausių vertybių.
„Deja, Vilniaus universiteto inicijuotos apklausos duomenimis, net 22 proc. lietuvių nenorėtų gyventi kaimynystėje su žydais ar imigrantais“, - kontrastą tarp deklaracijų ir realių nuotaikų pabrėžė Ch.Beresniova.