Neseniai lrytas.lt skelbė ką tik gimusio vaiko tėvo laišką, kuriame jis aprašo savaitę trukusius vargo kelius tvarkant gimimo dokumentus. Laišką vyras išsiuntė kelioms šalies ministerijoms. Nežinia, ar dėl laiško, ar ne, tačiau ledai kai kuriose ministerijose pajudėjo. Kitos problemą įžvelgia ne sistemoje, o tik žmonėse.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, dabartinėje sistemoje išties yra nemažai trūkumų, tad ji privalo būti keičiama.
„Jau parengėme Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų projektus, kuriais siekiama užtikrinti paslaugų teikimą „vieno langelio“ principu. Civilinės metrikacijos įstaigos, teismai, notarai, sveikatos priežiūros įstaigos duomenis apie civilinės būklės aktus pačios tiesiogiai perduos Gyventojų registrui“, - sakė ministras.
R.Šimašiaus nuomone, nemažai biurokratinių trukdžių tvarkant dokumentus atsiranda dėl to, kad neseniai pasirašyti popieriai dar nėra atsidūrę Gyventojų registro centrinėje bazėje, kurioje duomenys reguliariai atnaujinami.
„Pavyzdžiui, gimus vaikui sveikatos priežiūros įstaiga perduoda tiesiogiai informaciją apie kūdikį Gyventojų registrui, o šiame registre kaupiama informacija remtųsi ir teikdami paslaugas, - teigė ministras. - Jeigu nebus galimybės duomenų perduoti Gyventojų registrui tiesiogiai, duomenis reikės papildyti arba vaiko tėvai sveikatos priežiūros įstaigoje dar nebus apsisprendę dėl vaiko vardo, tai bus galima padaryti kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą“.
Panašūs pakeitimai, anot R.Šimašiaus, bus daromi ir su kitais dokumentais.
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ryšių su visuomene vyriausioji specialistė Lina Burbaitė mano, kad nemažai painiavos tvarkant dokumentus įvelia piliečiai, Gyventojų registrui nepateikę naujų duomenų.
Dažniausiai tai būna išsiskyrę ar ilgesniam laikui emigravę asmenys.
Dėl šios priežasties net ir seniai gyvenamosios vietos ar santuokos nekeitę asmenys tvarkydami reikalus turi pateikti visą informaciją.
„Išmokant pagal nutylėjimą, naudojantis senais duomenimis, gali įvykti daug nesusipratimų, kurie tikrai nepradžiugintų žmonių. Juolab, kad dokumentus priimančios įstaigos nežino į kurią banko sąskaitą joms reikia pervesti pinigus - juk žmogus gali turėti ne vieną sąskaitą, ir pats renkasi, į kurią gauti išmoką jam patogiau“, - lrytas.lt sakė L.Burbaitė.
Jos teigimu, Lietuvoje dažnai įsivaizduojama, kad visus dokumentus, ypač šeimyninius, tvarko vyrai: „Besiskundžiančio tėvo atveju, išmoką turi teisę gauti arba vaiko tėvas, arba motina, ir šeimos susitarimo reikalas, kuris iš jų parašys prašymą. Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog savaime suprantama, kad tą darys tėvas, tačiau vienkartinę išmoką vaikui galima gauti parašius prašymą per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo“.
Be to, anot specialistės, taip pat neatmestinas variantas, kad šeimoje, nors tėvai ir neišsiskyrę, gali būti nesklandumų, todėl negalima pervesti išmokos automatiškai. Gavus du prašymus, būtų aiškinamasi, su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas.
Vidaus reikalų ministerija savo Elektroninę valdžią iš miego žada prikelti jau šiemet. Ministerijos Viešojo valdymo politikos departamentas patvirtino, kad kuria „vieningą visų valstybės institucijų teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų portalą“, eValdžios svetainę.
Svetainę valdys ne pati ministerija, o Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės.
Viskas atrodo gražiai, tačiau labai jau primena 2007 metais Gedimino Kirkilo Vyriausybės pažadus lygiai tokiais pat būdais sukurti „Vieno langelio“ principą, mažinti biurokratiją ir kelti visuomenės pasitikėjimą valstybinėmis įstaigomis. “Tebemažinama” tradiciniu būdu - didinant biurokratiją.