Toks sprendimas, pasak premjero, yra netinkamas atsisveikinimas su
šeštadienį lėktuvo katastrofoje žuvusiu Lenkijos prezidentu Lechu
Kaczynskiu.
„Dar viena priežastis to yra paprasti mūsų, Lietuvos,
kompleksai. Tikiuosi, kad rasis jėgų tokią klaidą ištaisyti ir
nepalikti sau ant sąžinės tikrai netinkamo atsisveikinimo su Lechu
Kaczynskiu. Čia jau Seimo reikalas įvertinti, kas yra svarbiau:
pagarba žuvusiam prezidentui, strateginė Lietuvos ir Lenkijos
partnerystė ar mūsų vidinės nuoskaudos“, - Lietuvos radijui
antradienį sakė A.Kubilius.
L.Kaczynskis Lietuvoje lankėsi praėjusį ketvirtadienį - tą
pačią dieną, kai Seimas atmetė Vyriausybės parengtą įstatymo
projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos
kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys
antradienį sakė, jog šalies vadovė palaikė pastarąjį
Vyriausybės siūlymą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo, o
Seimui jį atmetus, teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip išspręsti
šį klausimą.
„Iš tiesų galbūt tas klausimas yra per daug politizuotas.
Galbūt abiejose pusėse pakanka - tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje -
radikaliau nusiteikusių politikų, kurie šitą klausimą eskaluoja.
Prezidentė nuo pat rinkimų kampanijos pradžios yra kalbėjusi, kad
šio klausimo išsprendimas yra vienas iš prioritetų jos darbų
sąraše“, - Žinių radijui antradienį sakė L.Balsys.
Jo teigimu, prezidentė šį klausimą laiko svarbiu dvišaliams
santykiams su Lenkija.
„Ypač kalbant apie dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, ji
(prezidentė - BNS) nuosekliai, ir būdama Varšuvoje, ir per kitus
susitikimus su prezidentu Lechu Kaczynskiu, yra tą klausimą kėlusi.
(...) Vyriausybės siūlymas, kaip tą problemą būtų galima
spręsti, t.y. įteisinti lotyniškais rašmenimis nelietuviškų
raidžių rašybą, buvo palaikomas iš prezidentės pusės“, - sakė
prezidentės atstovas spaudai.
Anot L.Balsio, turint omenyje, kad Lenkijos lietuviai gali savo
pavardes rašyti lietuviškai, „to pariteto, prezidentės manymu, iš
tiesų reikėtų laikytis“.
„Čia iš tiesų daugiau turbūt yra politinis klausimas negu
lingvistinis, lingvistai irgi pripažįsta, kad čia daugiau ne
kalbinis klausimas, o žmogaus nuosavybės klausimas, nes vardas ir
yra nuosavybė“, - dėstė L.Balsys.
Už pavardžių rašymo liberalizavimą numačiusį Vardų ir
pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą po pateikimo
balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Projekte
siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes
rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu, kad
asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam
turi būti suteikta teisinė apsauga.
Seimas po pateikimo pritarė alternatyviam projektui, kuriuo
numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose
perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės
pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį
įrašyti paso kitų įrašų skyriuje. Tam, kad įstatymas būtų
priimtas, reikalingi dar du balsavimai.
Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių
žmonių.