Susitarti taikiai pavyksta retai
Neseniai į „Panevėžio ryto“ redakciją užsukusi vidutinio amžiaus pora skundėsi, kad gydytojai onkologinės operacijos metu moters organizme buvo palikę svetimkūnį. Moteris ilgus metus kentė skausmą, jis tai sustiprėdavo, tai atlėgdavo.
Panevėžiečiai buvo įpykę ir siūlė parašyti straipsnį apie šį atvejį.
Redakcija sutiko, bet pasiūlė prieš tai nuvykti į operaciją atlikusią medicinos įstaigą ir pabandyti taikiai susitarti. Medikai paprastai draudžiami nuo nesėkmių ir žalos atlyginimas jiems nebūna skausmingas.
Po kelių dienų abi pusės pasirašė taikos sutartį, moteris sutiko priimti pasiūlytą pinigų sumą patirtai žalai atlyginti. Ji nebepanoro ir šios istorijos viešinti.
Tačiau būna atvejų, kai medikai nenori pripažinti net ir akivaizdžių klaidų. Tada žmogus patenka į politikų sukurtą teisybės ieškojimo karuselę, kurioje galva gali apsisukti ir labai stiprių nervų žmogui.
Liga mažylę puolė netikėtai
1996 metų balandį, per Velykų šventes, ėmė karščiuoti trejų metų Marija (pavardė redakcijai žinoma). Temperatūra šoktelėjo iki 40 laipsnių. Ką daryti?
Tėvai iškvietė Panevėžio miesto greitosios pagalbos medikus. Gydytoja Renata Juškienė nesiūlė mergaitės vežti į ligoninę, tik rekomendavo duoti namuose tėvų turėtų vaistų „Nemisil“ bei girdyti arbatomis. (Vėliau teismas konstatavo, kad šio vaisto 3 metų vaikui duoti išvis neleidžiama, o arbatos šiuo atveju - ne vaistas.)
Gydytoja ramino motiną, neva nieko blogo neatsitiksią, o temperatūra esą turėtų nukristi. Temperatūra iš pradžių tikrai krito.
Kitas medikas - dar ramesnis
Tačiau kitą dieną liga tik stiprėjo. Vaikas vėl ėmė smarkiai karščiuoti, beveik nebegėrė skysčių, buvo neramus, rodė, kad skauda visur, ypač pilvo ir krūtinės srityje.
Tada tėvai dar kartą iškvietė greitosios pagalbos medikus. Manė, kad šįkart į vaiką bus atkreiptas rimtas dėmesys.
Gydytojas Antanas Jonas Bložė prie ligonės iš karto net nėjo - pirmiausia užpildė formalumų lapą. Po to pradėjo klausinėti, ar vaikas buvo maitintas duona bei sviestu.
Tik motinai pyktelėjus, jis ėmė apžiūrinėti vaiką, nustatė ausų uždegimą ir gerklės paraudimą. Tačiau irgi nematė nieko rimta ir nesiūlė vežti vaiko į ligoninę.
Medikas dar paaiškino, kad vaikai dažnai skundžiasi pilvo skausmais, nors iš tikrųjų to priežastis būna tik ausų uždegimas.
Išeidamas gydytojas tarpdury atsisuko ir tarė: „O vis dėlto vaikui nedavėte sviesto ir juodos duonos, jei jis serga“.
Šeimos gydytoja nustėro
Tėvai savo nerimą dėl vaiko slopino tik mintimi, kad specialistai geriau mato tikrąją vaiko būklę. Taigi vėliau paaiškėjo, kad medikai padarė ir dar vieną juodą darbą - užmigdė tėvų budrumą.
Tiesa, tėvai vienu metu dar svarstė galimybę patys vežti vaiką į ligoninę, tačiau baiminosi dar blogesnių pasekmių tampant dukrytę po lauką šaltuoju metų laiku.
Lietuvoje, o ir Panevėžyje, jau buvo ne vienas atvejis, kai ligoninė atsisakė priimti sergančiuosius, jeigu juos atveža ne greitosios pagalbos automobilis. Apie tai yra rašęs ir „Panevėžio rytas“.
Būta ir kuriozų, kai vienas ligonis Vilniuje išsikvietė greitąją medicinos pagalbą prie ligoninės vartų, kad ši įvežtų jį į kiemą, nes kitaip galėjo būti išvarytas.
Kitą dieną šventės baigėsi, tėvas iš anksto ryto laukė prie šeimos klinikos, kad išsikviestų į namus šeimos gydytoją.
Ši vos palietusi vaiko pilvą nustėro: įtarė trūkusį apendicitą ir liepė kuo skubiai patiems vežti mergaitę į ligoninę.
Net ir tada Panevėžio respublikinės ligoninės medikai iš karto nenorėjo priimti mergaitės, nes nebuvo kraujo tyrimo. Jį turėjusi atlikti šeimos klinika. Tačiau pamatę tėvų reakciją, kraujo tyrimą atliko vietoje ir skubiai.
Ant mirties slenksčio
Kraujo tyrimo rezultatai gydytojus šokiravo. Mergaitė bemat atsidūrė intensyvios terapijos skyriuje. Vaikų reanimacijos palata mažametei bemaž mėnesiui tapo antraisiais namais.
Gydytojai neslėpė, kad blogiausiu atveju ši istorija gali baigtis mirtimi. Labai daug priklausė nuo to, ar greit pavyks nustatyti tiksliai tą ligą veikiančių antibiotikų rūšį, bei nuo pačios mergaitės organizmo galimybių priešintis užkratui.
Stipri gerklės, pilvaplėvės, ausų ir inkstų infekcija arba apendicitas. Tokia buvo pirminė diagnozė.
Gydytojai abejojo dėl apendicito, bet jo atmesti visiškai irgi negalėjo, nes medicinos įranga čia nieko nesufleruoja. Tėvai griebėsi bet kokio šiaudo: sutiko, kad Marijai būtų atlikta apendicito operacija.
Apendicitas nepasitvirtino, todėl liko vienintelė diagnozė - uždelstas įvairių organų uždegimas.
Dėl delsimo gydyti ligą kaltė krito tik ant greitosios medicinos pagalbos medikų, kurie dar prieš kelias dienas turėjo visas galimybes tiksliai diagnozuoti ligą, nugabenti vaiką į ligoninę.
Kaltę mėgino versti kitiems
Dar po kelių dienų mergaitė ligoninėje apsirgo ir sunkiu plaučių uždegimu. Vėliau jis, vos tik perkėlus į paprastą palatą, pasikartojo. Tai tik liudijo, kad mažylės organizmas buvo labai nusilpęs ir visiškai nebekovojo su užkratais.
Iš ligoninės Marija buvo išsiųsta į sanatoriją. Tačiau ligų paveiktas organizmas, ypač inkstai, dar ilgai nedavė ramybės.
Šioje vietoje tėvai norėtų pabrėžti vieną dalyką - tik Panevėžio respublikinės ligoninės vaikų intensyvios terapijos skyriaus bei vaikų ligų skyriaus medikai padėjo Marijai pakilti iš sunkios ligos patalo.
Tai mergaitės tėvai sako ne siekdami tik banaliai įsiteikti šios ligoninės medikams, o norėdami juos apginti nuo vėliau teisme pasipylusių greitosios pagalbos darbuotojų kaltinimų ligoninės gydytojams.
Esą tai jie ten, ligoninėje, gydė ne nuo tų ligų, tai jie be jokio reikalo vaiką pjaustė ir dar velniai žino ką mergaitei darė.
Tai buvo bjaurus melas, išsisukinėjimas nuo atsakomybės.
Komisija matė kaltę
Atsitokėję po pirmojo šoko tėvai nutarė sužinoti, ar tikrai greitosios pagalbos medikai viską darė teisingai, teikdami jų dukrai pagalbą.
Tam reikalui tirti yra sudaryta prie Sveikatos apsaugos ministerijos tokia Valstybinė medicininio audito inspekcija, kuriai gali skundus rašyti visi medikų paslaugomis nepatenkinti ir dėl medikų kaltės nukentėję gyventojai.
Inspekcija nustatė, kad Panevėžio greitosios pagalbos medikai, teikdami pagalbą Marijai, pažeidė įstatymus, o gydytojas A.J.Bložė iš viso net negalėjo teikti tokios pagalbos, nes neturėjo tam reikalingos mediko licencijos.
Kitaip tariant, galima būtų teigti, kad medicinos pagalbą mažametei teikė kažkoks šamanas?
Tėvai su minėtomis išvadomis nuėjo pas Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorių Vilių Mitką. Šis atsisakė kalbėtis apie žalos atlyginimą, o pretenziją persiuntė draudimo bendrovei „BTA draudimas“.
Esą ši bendrovė, jei yra padaryta žala, ją turėtų atlyginti. Joje greitosios pagalbos tarnyba yra apsidraudusi nuo įvairių nesėkmių.
Atsidūrė užburtame rate
Tada tėvai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši komisija gali nustatyti, ar buvo padaryta žala ir kokio dydžio ji galėtų būti.
Tačiau minėta komisija Marijos tėvų prašymo net nenagrinėjo, nes įvykis esąs draudiminis, todėl derybas vesti reikėtų su draudikais.
Draudimo kompanija „BTA draudimas“ atsiuntė raštą, kuriame teigė, kad nėra įrodytas žalos padarymo faktas, todėl ir ją atlyginti nesirengia. Esą net nėra dėl ko derėtis.
Visi įvykiai susipynė į biurokratų sukurtą uždarą ratą, todėl tėvams teko rinktis ilgą ir varginantį bylinėjimosi kelią.
Apylinkės teismui abejonių nekilo
Panevėžio apylinkės teismas (teisėja Rita Dambrauskaitė) nustatė, kad medikai R.Juškienė ir A.J.Bložė, suteikdami medicininę pagalbą mažametei Marijai, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl turėtų atsakyti už skaudžias pasekmes.
Teismas kritiškai vertino R.Juškienės ir A.J.Bložės teiginius, esą jie siūlė vežti mergaitę į ligoninę, tačiau patys tėvai tam prieštaravo.
Medikai turėjo duoti tėvams pasirašyti, kad šie atsisako mergaitę vežti į ligoninę. Tėvų parašo po tokiu tekstu medikai nepateikė.
Teismas visą neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (iš viso 22 tūkst. litų) tėvams priteisė iš kompanijos „BTA draudimas“.
Keistų nesąmonių maratonas
Draudimo kompanija tokį Panevėžio apylinkės teismo sprendimą apskundė Panevėžio apygardos teismui.
Greitosios pagalbos medikai irgi toliau laikėsi nuomonės, kad jie nieko blogo nėra padarę, o jei kas ir padarė, tai galbūt Panevėžio ligoninė, kurioje medikai nežinia dėl ko atlikę operaciją ir nežinia ką diagnozavę bei gydę.
Panevėžio apygardos teismas (teisėjai Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė, Birutė Jonaitienė) 2009 metų kovo 10 dieną priima nutartį: bylos esmė apylinkės teisme neatskleista, neaišku, kaip siejasi žala ir greitosios medicininės pagalbos gydytojų veiksmai, ar tikrai toji žala atsiradusi dėl greitosios, o ne ligoninės gydytojų kaltės.
Panevėžio apygardos teismas apylinkės teismo sprendimą panaikino, o bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Ko trūko apygardos teismui?
Šiaip teismų praktikoje tokios nutartys priimamos labai retai. Dažniausiai tik tada, kai žemesnės instancijos teismas dirbo visiškai aplaidžiai ir net nesugebėjo atskleisti bylos esmės.
Kitaip tariant, kai teisėjas pats net gerai nesupranta, apie ką byloje kalbama, tačiau sprendimą priima.
Visais kitais atvejais, jeigu trūksta papildomų įrodymų ar ne pagal įstatymus buvo komentuoti surinkti įrodymai, klaidas ištaisyti privalo pats apygardos teismas, o ištaisęs privalo priimti savo sprendimą.
Priešingu atveju bylos yra tampomos iš vieno teismo į kitą, vilkinamos, o teisingumo ieškantys žmonės teismų slenksčius yra verčiami minti metų metus. Apie tokias situacijas yra aiškiai pasisakęs ir Aukščiausiasis Teismas.
Šiuo atveju apylinkės teismas turėjo visus šalių ir pačio teismo surinktus įrodymus, turėjo medicinos auditorių išvadas, pagaliau ligos istoriją, kurioje atsispindi ir Panevėžio ligoninės gydytojų vertinimai. Tad ko dar trūko?
Apygardos teismui baigėsi gėdingai
Mergaitės tėvai nusprendė nešokti pagal keistai pasielgusių Panevėžio apygardos teismo teisėjų dūdelę ir tokią jų nutartį apskundė Aukščiausiajam Teismui.
Tai kainavo ir nemažai papildomo laiko, ir pinigų advokatams, tačiau kitos išeities tiesiog nebuvo. Teisėjų nekompetencija bolavo labai ryškiai.
Po daugiau nei pusmečio Aukščiausiasis Teismas nusprendė: Panevėžio apygardos teismas pasielgė neteisingai. Byla vėl grįžo iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Aukščiausiojo Teismo nutartyje atsispindėjo ir tokia mintis: jei trūksta papildomų įrodymų, tai juos surinkti gali tas pats teismas, be to, teismas nepateikė jokių rimtų argumentų, įrodančių, kad bylos esmė apylinkės teisme nebuvo atskleista.
Gyvybė svarbesnė už formalų parašą
Galutinis taškas šioje Panevėžio krašte analogų dar neturėjusioje byloje buvo padėtas šio vasario pradžioje.
Naujos sudėties Panevėžio apygardos teismo kolegija (teisėjai Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė), surinkusi papildomus įrodymus, konstatavo, kad Panevėžio apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir kad nėra jokio pagrindo jį keisti.
Teismas nustatė, kad esant tokiems ligoms požymiams, kokie buvo pasireiškę Marijai, greitosios pagalbos medikai privalėjo nedelsdami vežti mergaitę į ligoninę.
Net ir tuo atveju, jeigu tėvai tikrai atsisakytų tokios būklės vaiką gabenti į ligoninę, greitosios pagalbos gydytojai, kaip tos srities specialistai, privalėtų kantriai aiškinti tėvams galimas pasekmes. Todėl net tėvų atsisakymas vežti vaiką į ligoninę dar nebūtų argumentas palikti mažą ligonį likimo valiai.
Ir tikrai, ar būtų teisūs medikai, jeigu atradę namuose mirštantį kūdikį jie pirmiausia pultų rūpintis paimti tėvų parašą, apsidraustų nuo pralaimėjimo teisme? Juk gyvybė visada yra svarbiau.
Ir šios istorijos moralas
Galutiniu teismo sprendimu Marijos tėvams iš bendrovės „BTA draudimas“ buvo priteista 20 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti ir 3,6 tūkst. litų advokato išlaidoms padengti.
Šio straipsnio moralas būtų toks: net jeigu ir labai ilgai tektų bylinėtis, net jei tektų striksėti per biurokratų sustatytus barjerus ir rašinėti skundus visokioms komisijoms ir inspekcijoms, net jeigu teismų teisėjai elgtųsi keistokai, kelti panašias bylas verta.
Vien dėl to, kad medikų aplaidumas vieną kartą galbūt net kažkuriam iš mūsų gali kainuoti pernelyg brangiai - gyvybę.
Pacientai ne visada būna teisūs
Jolanta STRAZDIENĖ, Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktoriaus pavaduotoja
Vadovaudamasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Inspekcija) atlieka įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės valstybinę kontrolę.
Inspekcija 2009 metais atliko 388 asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontroles ir ekspertizes, iš kurių 234 kontroles pagal pacientų skundus bei 147 planines kontroles.
Pažymėtina, kad pagal pacientų skundus atliekamų kontrolių skaičius yra santykinai stabilus: 2007 metais buvo atliktos 284, 2008 metais - 295 kontrolės.
Inspekcija atlieka ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo stebėseną.
2009 metais draudiminiais įvykiais buvo pripažinta 20 įvykių, 11 įstaigų be teismo sprendimo išmokėjo 247 tūkst. 356 litus išmokų.
Taip pat buvo priimtas 21 teismų sprendimas dėl prašymo atlyginti žalą. Devynioms įstaigoms buvo priteista atlyginti 353 tūkst. 366 litus žalos, kitų ieškinių teismai netenkino.
Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, sveikatai padarytą žalą ir jos dydį pagal paciento pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl padarytos žalos atlyginimo.
Inspekcija, jei kreipimesi prašoma atlyginti sveikatai padarytą žalą, pareiškėjus informuoja, kur kreiptis dėl galimai padarytos žalos atlyginimo, nurodo kreipimosi tvarką.
Pažymėtina, kad 13 įstaigų pateikė informaciją, kad 2009 metais buvo priimti 24 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimai. Vienai įstaigai vienu atveju buvo nurodyta atlyginti 20 000 litų žalą, 1 įstaiga 2 atvejais priimtų sprendimų nenurodė, kiti prašymai atlyginti žalą tenkinti nebuvo.