Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojas, Augalų selekcijos centro vadovas Vytautas Ruzgas pats apvažiavo nemažą dalį Lietuvos, kad apžiūrėtų, kokia situacija pasėliuose.
„Vienur vaizdas gana gražus, tačiau yra ir visai prastai atrodančių laukų. Vieno veiksnio, kurį galima būtų kaltinti dėl iššalusių žiemkenčių, nėra. Paprastai tiek gerą derlių, tiek žiemojimą lemia keli faktoriai. Buvome atpratę nuo tikrų, šaltų žiemų. Kelerių metų švelnesnės žiemos tarsi užmigdė žemdirbių budrumą, tad šįkart ir tenka sumokėti už savo pasirinkimus. O dėl patirtų nuostolių reikia kaltinti dirvas, iš rudens susikaupusią drėgmę, šaltį ir pasirinktas veisles“, - sako V. Ruzgas.
Patirties turintiems ūkininkams ne naujiena, kad skirtingose struktūros dirvose pasėliai žiemoja skirtingai: ten, kur žemė molinga, joje drėgmė užsilaiko ilgiau ir tokios dirvos tampa pavojingesnės per šalčius. Lengvesnėse žemėse pasėliai žiemoja saugiau. Nemažą įtaką nuostoliams turėjo ir gausiai žemėje užsilaikiusi drėgmė - tokio lietingo rudens seniai būta. Sunkiose dirvose susikaupusi drėgmė, kai paspaudė stiprus šaltis, ir tapo tikra žudike lepioms žieminių pasėlių veislėms. Be to, įtakos turėjo ir sėjos laikas, rašo agroverslo tinklapis „Mano ūkis“.
V.Ruzgo teigimu, yra konservatyvių ūkininkų, kurie ištikimi užgrūdintoms ir patikimoms žieminių kviečių veislėms, tačiau atsiranda vis daugiau žemdirbių, kurie susivilioja sėklomis, atvežamomis iš šiltesnių kraštų.
„Matyt, dar gajus supratimas, kad užsienietiškas daiktas yra vertesnis negu savas. Tad susižavėjimas atvežtinių veislių sėkla savaime suprantamas. Mes irgi atliekame stebėjimus ir galime teigti, jog pastebime keistą sutapimą: pirmus porą metų naujos veislės duoda gana gerą derlių ir tik vėliau pradeda prastėti jų rezultatai. Tačiau gyvenimas vietoje nestovi, sėklų pardavimais užsiimančios kompanijos pasiūlo naujų sėklų, taip ratas ir sukasi“, - sako V.Ruzgas.
Pasidomėjus, kokios lietuviškos žieminių kviečių veislės geriausiai atlaikė šios žiemos kaprizus, mokslininkas pasiūlė aplankyti bandomuosius laukelius ir savo akimis įsitikinti. Ten apsilankius tapo aišku, kad šalčiai bei kiti neigiami faktoriai beveik nepaveikė veislių „Ada“, „Zentos“ ir „Širvinta“.
„Šįmet geriausiai peržiemojo aukštaūgės veislės. Jos yra atspariausios, o žemaūgėse veislėse yra vasarinių kviečių genų, tad jie lepesni ir labiausiai nukentėjo“, - aiškina V.Ruzgas.
Jo teigimu, žemdirbiai patys atsakingi už savo pasirinkimą: vieni linkę labiau rizikuoti ir tikėdamiesi didesnio pelno renkasi gražiai išreklamuotas sėklas, o kiti, būdami konservatyvūs ir nelinkę pasiduoti lengviems madų vėjams, sėja laiko ir gamtos patikrintų veislių sėklas.