Antrą kartą balsuojant dėl tiesioginius merų rinkimus
įteisinančios Konstitucijos pataisos už ją antradienį buvo 88
Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 susilaikė. Norint priimti
Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl priėmimo už ją
turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.
Vienbalsiai už pataisą balsavo Socialdemokratų, Darbo partijos,
Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų
atstovai.
Tarp pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų - pusė
valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
frakcijos narių, po du Liberalų sąjūdžio ir frakcijos „Tvarka ir
teisingumas“ atstovus.
Konservatorių ir socialdemokratų vadovai dėl nepriimtos
Konstitucijos pataisos apkaltino vieni kitus, o liberalcentristai
užsiminė svarstysiantys galimybę, ar likti valdančiojoje
koalicijoje.
Sudaryti galimybę jau kitąmet rinkti merus tiesiogiai ragino ir
prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos atstovas spaudai Linas Balsys po
Seimo balsavimo BNS sakė, kad šalies vadovės nuomonė, jog
tiesioginiai merų rinkimai būtų naudingi, nesikeičia.
„Prezidentės pozicija nesikeičia - prezidentė mano, kad tai
gera idėja, kurią įgyvendinus būtų daugiau demokratijos, tai
sustiprintų partijas ir priartintų vietos valdžią arčiau
žmonių. Jei atsirastų politinė valia ieškoti sprendimų,
prezidentė yra pasiruošusi tęsti politinį dialogą“, - BNS
antradienį sakė prezidentės atstovas.
Konstitucijos pataisa buvo siūloma nustatyti, kad „savivaldybių
merus - Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo
administracinio vieneto teritorijoje ketveriems metams renka Lietuvos
piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai,
remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu
balsavimu“.
Dėl Konstitucijos pataisų Seime balsuojama du kartus su ne
mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Pirmasis balsavimas dėl
Konstitucijos pataisos priėmimo vyko dar praėjusią kadenciją, 2007
metų birželio pabaigoje.
Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje. Šiuo metu merus
renka savivaldybių tarybų nariai.
Socialdemokratų atmeta premjero priekaištus, esą jie kalti dėl žlugusių tiesioginių merų rinkimų
Opoziciniai socialdemokratai
atmetė konservatorių lyderio premjero Andriaus Kubiliaus
priekaištus, esą jie kalti dėl žlugusio balsavimo įteisinti
tiesioginius mero rinkimus.
Socialdemokratų išplatintame pranešime frakcijos seniūnas
Algirdas Butkevičius teigia, kad balsavimas keisti Konstituciją
žlugo dėl konservatorių.
„Socialdemokratų frakcija stengėsi balsuoti vieningai - už. Mes
visuomet palaikėme tiesioginių merų rinkimų idėją. Tačiau
pataisa buvo atmesta dėl konservatorių ir kai kurių liberalų
balsavimo. Toks jų elgesys mūsų nenustebino, nes konservatoriai to
ir siekė. Akivaizdu, kad ant bedugnės krašto vaikštinėjantys
konservatoriai tokiu būdu tikisi išsilaikyti valdžioje per
ateinančius savivaldybių rinkimus“, - sako LSDP frakcijos seniūnas
A.Butkevičius.
Už Konstitucijos pataisą, numatančią tiesioginių merų
rinkimų įteisinimą, balsavo 20 Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcijos narių. Trys konservatoriai buvo
prieš ir 16 susilaikė. Tuo metu iš 25 Socialdemokratų partijos
frakcijos narių 18 palaikė Konstitucijos pataisą.
Socialdemokratai tvirtina, jog merai nebus renkami tiesiogiai, nes
pataisos nepalaikė 25 konservatoriai bei 5 Liberalų sąjūdžio
frakcijos nariai. Tuo tarpu dėl ligos Seimo posėdyje nedalyvavusių
kelių socialdemokratų balsai, pasak A.Butkevičiaus, situacijos
nebūtų pakeitę.
Po balsavimo valdančiųjų konservatorių lyderis premjeras
Andrius Kubilius tvirtino, kad Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių
merų rinkimų įteisinimo nepriimta, nes kad kai kurie opozicinės
Socialdemokratų partijos frakcijos nariai nedalyvavo balsuojant.
„Iškart buvo aišku, kad koalicijos balsų niekaip negali
užtekti. Net geriausiais laikais koalicija turėjo 84 balsus, dabar
turi 70. Konstitucijos pataisai priimti reikia 94 balsų“, - sakė
A.Kubilius.
Tuo metu pagrindiniai tiesioginių merų rinkimų iniciatoriai
liberalcentristai apkaltino A.Kubiliaus vadovaujamus konservatorius ir
liberalus dėl žodžio nesilaikymo.
Nepaisant to, antradienį A.Kubilius akcentavo, kad didesnė jo
frakcijos narių dalis balsavo „už“, nors balsai abejose pusėse
pasiskirstė beveik po lygiai. „Galvojau, kad galėjo būti ir
blogiau, žinant visus mūsų svarstymus, tikrai partijoje niekados
nebuvo didelio entuziazmo dėl tiesioginių merų rinkimų, ir
liberalcentristai tą labai gerai žinojo“, - kalbėjo premjeras.
Antradienį antrą kartą balsuojant dėl tiesioginius merų
rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos už ją buvo 88 Seimo
nariai, prieš buvo 6, 18 susilaikė.
Vienbalsiai už pataisą balsavo Socialdemokratų, Darbo partijos,
Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų
atstovai.
Tarp pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų - pusė
valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
frakcijos narių, po du Liberalų sąjūdžio ir frakcijos „Tvarka ir
teisingumas“ atstovus.
Norint priimti Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl
priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš
141.
Grįžti prie šio klausimo bus galima tik po metų.
Konstitucijos pataisa siūlyta nustatyti, kad „savivaldybių merus
- Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio
vieneto teritorijoje ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir
kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi
visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“.
Dėl Konstitucijos pataisų Seime balsuojama du kartus su ne
mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Pirmasis balsavimas dėl
Konstitucijos pataisos priėmimo vyko dar praėjusią kadenciją, 2007
metų birželio pabaigoje.
Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje. Šiuo metu merus
renka savivaldybių tarybų nariai.
Kaip primena ELTA, 2008 metų birželį Seimas po antrojo svarstymo buvo pritaręs Konstitucijos pataisoms, kurios leistų merus rinkti tiesiogiai. Už tai po svarstymo balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 23 parlamentarai.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, kiekvieną kartą už ją turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Artimiausi savivaldos rinkimai vyks 2011 metais.