Kokį brandos atestatą rinktis: lietuvišką ar užsienietišką?

Iki brandos egzaminų likus mažiau nei keliems mėnesiams, netyla kalbos apie emigruojančius tautiečius, su kuriais išvyksta ir mokyklinio amžiaus vaikai.

Kiek lietuvių moksleivių lanko užsienio vidurines mokyklas – niekas nežino, net Švietimo ir mokslo ministerija, mat nemažai tautiečių išvyksta iš Lietuvos to nedeklaravę. Tačiau stebint didėjančią bedarbių armiją ir augantį išvykstančiųjų skaičių neabejojama, kad vis daugiau lietuvių moksleivių kartu su tėvais apsigyvena Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Skandinavijos šalyse ir kt.

Svetur įsikūrę moksleiviai turi alternatyvą užsienio vidurinės mokyklos suolui – nuotolinį mokslą lietuviškoje mokykloje.

Nors daugelis vis dar skeptiškai žiūri į tokias netradicines pamokas, kai mokytojas su savo mokiniais bendrauja „Skype“ programa, o užduotis siunčia elektroniniu paštu, tačiau šis mokymosi būdas vis labiau populiarėja.

Pasak vienintelės Lietuvoje nuotolinį mokymąsi siūlančios Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos direktoriaus Albino Daubaro, šiuo metu pagal tokią mokymosi programą jie rengia 8–12 klasių moksleivius, o mažesniems yra įkūrę lituanistinę mokyklėlę.

„Moksleivių skaičius vis didėja. Jeigu praėjusiais mokslo metais turėjome 350 nuotoliniu būdu besimokančių moksleivių, tai dabar jų yra 420. Daugiausia iš Jungtinės Karalystės – 50, iš Airijos – 40, taip pat turime moksleivių iš Ispanijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių. Šiemet nuotoliniu būdu mokyklą baigia 72 abiturientai, jie ruošiasi brandos egzaminams“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

Skeptikams, kurie mano, kad nuotoliniu būdu gaunamos žinios „nusileidžia“ įprastoms pamokoms, A.Daubaras siūlo peržvelgti brandos egzaminų rezultatus. Jis patikino, kad nuotoliniu būdu besimokantys moksleiviai brandos egzaminus išlaiko tikrai ne prasčiau nei pamokas lankę jų bendramoksliai.

Tiesa, mokyklos vadovas patikino, kad jeigu svajojate apie lengvesnį būdą gauti brandos atestatą – nuotolinis mokymasis ne itin tinka.

Mokantis tokiu būdu taip pat reikės laikytis pamokų tvarkaraščio, nustatytu metu sėdėti prie kompiuterio ir bendrauti su mokytoju, ruošti namų darbus ir atlikti kontrolines užduotis. „Skype“ programa mokytojas tiesiogiai bendrauja su mokiniu, paklausinėja jo, kad galėtų įsitikinti, ar užduotys buvo atliktos savarankiškai.

Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos vadovas A.Daubaras įsitikinęs, kad toks mokymosi būdas – puiki išeitis pakeitus gyvenamąją vietą, nes moksleiviui ir jo tėvams nereikia sukti galvos, ar vaikas pritaps naujoje aplinkoje, ar pakaks užsienio kalbos žinių, ar priims mokytis atvykus vidury mokslo metų.

Jeigu užsienyje planuojama praleisti vos metus ar keletą, taip pat pravartu rinktis nuotolinį mokymąsi.

Kaip parodė patirtis, maždaug prieš trejus ketverius metus Lietuvoje pagerėjus ekonominei situacijai, daugelis šeimų iš Jungtinės Karalystės, Airijos sugrįžo į tėvynę. Tačiau jų vaikams sugrįžti arba pradėti lankyti lietuvišką mokyklą nebuvo taip lengva – nemažai vaikų dėl mokomųjų dalykų spragų, ypač lietuvių kalbos, turėjo lankyti papildomas pamokas, jiems teko arba praleisti mokslo metus, arba eiti mokytis į žemesnę klasę.

„Jeigu vaikas mokosi nuotoliniu būdu, jam nebus problemų grįžti į lietuvišką mokyklą“, – kalbėjo Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos direktorius ir patikino, kad jeigu į užsienį išvykstama tik laikinai, tuomet moksleiviui kur kas labiau apsimoka įgyti ir lietuvišką brandos atestatą.

Tuo tarpu Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius dr. Arūnas Teišerskis įsitikinęs, kad mokslas „normalioje“ – nesvarbu, užsienio ar lietuviškoje – vidurinėje mokykloje yra šimtą kartų geriau nei nuotolinis.

„Aišku, jeigu nėra jokių kitų galimybių, nuotolinis mokymas yra išsigelbėjimas. Bet taip jis ir turi būti vadinamas – „išsigelbėjimu“. Mokymasis tradicinėje aplinkoje pirmiausia lemia vaikų psichologiją: bendravimas tiek su bendraamžiais, tiek su mokytojais, sugebėjimas dirbti kolektyve ateityje vaikams duos gerokai daugiau naudos nei užsidarymas vienutėje ir bendravimas tik kompiuteriu“, – teigia A.Teišerskis.

Pasak jo, gyvendami užsienio šalyje moksleiviai daugiausia bendrauja mokykloje su bendraamžiais bei mokytojais, ir tai vyksta ne lietuvių kalba, todėl netrukus atsiranda lietuvių kalbos spragų. Gimtąja kalba vaikai dažniausiai kalba tik namuose. Deja, to nepakanka norint lavinti lietuvių kalbą, nes toks bendravimas dažniausiai apsiriboja buitiniais dalykais, namų ruoša ir paprastai trunka vos kelias ar keliolika minučių.

„Vienintelis šaltinis vaikams „gauti“ lietuvių kalbos yra bendravimas su savo tautiečiais bendraamžiais, literatūros skaitymas, lietuviškos televizijos žiūrėjimas. Tokiu būdu vaikas įgyja šiek tiek daugiau kalbos praktikos, nei kalbėdamasis vien tik apie buitinius reikalus šeimos virtuvėje. Aišku, yra šeimų, kurios stengiasi gilinti savo vaikų lietuvių kalbos žinias, bet tokių tikrai nėra daug“, – kalbėjo A.Teišerskis.

Nuotolinis mokymasis taip pat negali „užlopyti“ visų gimtosios kalbos spragų. A.Teišerskis įsitikinęs, kad nuotoliniu būdu vaikai daugiausia gauna gramatikos žinių, tuo tarpu jiems kur kas labiau reikėtų vystyti žodyną, bendrauti ir tokiu būdu tobulinti ar bent jau nepamiršti gimtosios kalbos.

O kad lietuvių kalba primirštama, patvirtina ir Airijoje abiturientų laikomo gimtosios lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Jį nuo 2005 metų lietuviai, kaip ir iš daugelio kitų šalių atvykę moksleiviai, gali rinktis vietoj airių kalbos egzamino.

Nors šį egzaminą kasmet renkasi vis daugiau moksleivių, tačiau rezultatai tikrai nedžiugina. Praėjusiais mokslo metais egzaminą laikė 176 moksleiviai, ankstesniais mokslo metais – 131 moksleivis, 2007-aisiais baigdamas mokyklą jį rinkosi 61 moksleivis.

Aukščiausiais balais (nuo 90 iki 100 proc.) praėjusiais mokslo metais egzaminą išlaikė 6,3 proc., ankstesniais mokslo metais – 8,4 proc. abiturientų, o 2007-aisiais tokių buvo vos 1,6 proc. abiturientų. Pernai keli moksleiviai egzamino užduočių apskritai neįveikė.

Airijoje laikydami A lygio lietuvių kalbos egzaminą moksleiviai per tris valandas turi raštu paaiškinti tam tikrų žodžių reikšmę, pakomentuoti pateiktą ištrauką, taip pat pasirinkę vieną iš dviejų siūlomų temų parašyti 300 žodžių rašinį.

Egzaminų užduotis formaliai rengia Airijos egzaminų centras, tačiau neabejojama, kad jas ruošti padeda ir specialistai iš Lietuvos. Tiesa, į Švietimo ir mokslo ministeriją nei rengdami užduotis, nei jas vertindami airiai nesikreipia.

Lietuvių kalbos specialistai sutartinai tvirtina, kad egzamino užduotys yra panašaus tipo, kaip ir Lietuvoje, tačiau jos žymiai lengvesnės ir atskleidžia tik pagrindinius lietuviško skaitomo teksto suvokimo ir rašymo gebėjimus. To Lietuvoje A lygio egzaminui tikrai nepakaktų.

Egzaminą Airijoje laikę moksleiviai teigia, kad sunkiausia yra lietuvių kalbos rašyba: tiek raiškus minčių dėstymas, tiek rašybos ir skyrybos taisyklės.

„Airijoje mokyklą pradėjau lankyti nuo septintos klasės. Nors namuose, su giminėmis ir Lietuvoje likusiais draugais bendrauju lietuviškai, tačiau taisyklingai rašyti beveik netenka. Kai rašau elektroninį laišką ir bendrauju „Skype“, nei „š“, nei „ž“ ar kitų raidžių su varnelėmis, nosinėmis niekada nerašau. Tai savaime tiesiog užprogramuoja, kad darau daugybę atsitiktinių rašybos klaidų, todėl ir egzamino rezultatas nebuvo toks, kokio tikėjausi“, – kalbėjo dabar verslo studijas Airijos sostinėje Dubline pradėjęs Kristijonas.

Jeigu su airišku atestatu jis būtų sugalvojęs stoti į aukštąją mokyklą Lietuvoje, vaikinui būtų reikėję laikyti lietuvių kalbos įskaitą.