„Jeigu ir galima laimėti didesnį valdžios dėmesį žemės ūkiui, tai tik gudrumu, lobizmu, kantriai aiškinant mūsų Seimo nariams, ministrams, kodėl reikia kovoti, kad visų ES šalių žemdirbių konkurencijos sąlygos būtų vienodos“, - taip ir panašiai buvo kalbama balandžio 14 d. Kauno „Neries“ viešbutyje („Reval Hotel Neris“) surengtame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje.
Vadovaudamiesi naująja samprata, žemdirbių savivaldos organizacijų nariai nutarė nebešaukti (bent jau per patį pavasarinių žemės ūkio darbų įkarštį, mažiausiai iki vasaros pradžios) daug kalbų sukėlusio visuotinio kaimiečių suvažiavimo, dėl kurio galėjo nutrūkti taip sunkiai užmegztas bendradarbiavimas su valdžia.
Tylėjusieji priskaičiuoti prie nenorinčiųjų
ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas pranešė, kad iš 54-ių Rūmams dabar priklausančių augalininkystės, gyvulininkystės organizacijų, žemdirbiškų profesinių sąjungų ir kultūrinių draugijų bei rajonų žemdirbių asociacijų daugiau nei pusė raštu arba elektroniniu paštu atsakė į ŽŪR vadovybės klausimą, ar reikia rengti kaimo žmonių suvažiavimą gyvybiškai svarbiems žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimams aptarti. Dauguma atsakiusiųjų suvažiavimo nenorėjo. Prie jų taip pat buvo priskaičiuoti ir tylėjusieji.
Suvažiavimas atidėtas su išlygomis
ŽŪR taryba vieningai nutarė atidėti suvažiavimą. Tiesa, jo idėja vėl gali būti prisiminta, jeigu Vyriausybė netesės pažado skirti ne mažesnes nei 2009-aisiais šiemetines papildomas tiesiogines nacionalines išmokas žemės ūkiui, Seimas nenustatys trejus metus nesikeisiančių 5 proc. pajamų (ūkininkams) ir pelno (žemės ūkio bendrovėms) mokesčių.
Be to, būtinybė šaukti suvažiavimą gali kilti ir tada, jeigu žemdirbių nuostoliai dėl iššalusių žieminių kviečių ir rapsų bus dideli, pieno supirkimo kainos per ganiavą - nepalankios gamintojams, o Vyriausybė, net ir labai prašoma, nesiskubins paankstinti nacionalinių tiesioginių išmokų. ŽŪR tarybos nuostatai dėl suvažiavimo turės įtakos ir tai, ar šalies vadovai į derybas dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos vyks laikydamiesi Lietuvos žemdirbiams palankios pozicijos, kurios gaires ŽŪR vadovybė įsipareigojo parengti iki gegužės 31-osios.
Per patarėjus nesimato šalies vadovės
ŽŪR pirmininkas B.Markauskas pasakojo tarybos nariams, ką Rūmų vadovybė nuveikė, kokie pokyčiai žemdirbių savivaldos skėtinėje organizacijoje įvyko nuo praėjusio tarybos posėdžio, surengto 2009 m. kovo 27-ąją. Pasak B.Markausko, pernai iš Rūmų išstojo 11 narių, bet priimta ir naujų. ŽŪR pirmininkas ilgiausiai ir išsamiausiai kalbėjo apie derybas su valdžia. Anot B.Markausko, sunkiausia prisibelsti pas prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Aukščiausi Prezidentūros pareigūnai, su kuriais pasisekė pabendrauti – prezidentės patarėjai“,- apgailestavo B.Markauskas.
Net Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkui Jonui Talmantui per garsiąją prezidentės kelionę po Suvalkiją nepavyko pasikalbėti su šalies vadove apie svarbiausius žemdirbių rūpesčius. „Vienintelė paguoda, kad po Velykų gavau prezidentės patarėjos Editos Kriščiūnienės elektroninį laišką. Prezidentūros ekonominės ir socialinės politikos grupės narė patikino, kad D.Grybauskaitė ES vadovų tarybos posėdyje pasisakė už tolesnę nuolatinę ES paramą žemdirbiams ir naujuoju finansinio programavimo laikotarpiu nuo 2014 metų“,- pranešė B.Markauskas.
Sunkmečiu Rūmai išsilaikė
ŽŪR direktorius Remigijus Urbonas ir vyriausioji finansininkė Daiva Janušauskienė apibūdino Rūmų finansinę būklę. Pasak R.Urbono, parama iš valstybės biudžeto Rūmams pernai sumažinta 25 proc. (0,88 mln. Lt), tačiau ŽŪR administracijos priemonės sunkmečiui įveikti padėjo apkarpyti valdymo išlaidas, 387 tūkst. Lt padidinti pajamas ir uždirbti 187,4 tūkst. Lt pelno, nors 2008-2010 metais Rūmai atleido tik 7 etatinius darbuotojus (dabar ŽŪR dirba 93 tarnautojai (įskaitant ir penkis, pasiprašiusius atostogų vaikams auginti). Pernai Rūmų įplaukos iš viso siekė apie 5 mln. Lt. Iš komercinės veiklos pati organizacija užsidirbo 2 mln. Lt. Kitos lėšos - valstybės parama.
„AgroBalt“ be traktorių ir kombainų?
„2010 m. Rūmams iš valstybės biudžeto skirta dar 21 proc. (0,8 mln. Lt) mažiau lėšų. Atsiranda dvi naujos ŽŪR veiklos rūšys – parama veislininkystės organizacijoms (gyvulių kilmės knygoms tvarkyti). Teks paskirstyti apie 1 mln. Lt, bet patiems Rūmams iš tos sumos už darbą nubyrės mažiau nei 30 tūkst. Lt. ŽŪR bus vieni šiemetinės „AgroBalt“ parodos rengėjų. Iš tekusios garbės nauda irgi nelabai didelė – už savo vargus tikimės gauti tik apie 30 tūkst. Lt iš Lietuvos kaimo tinklo fondų“, - informavo R.Urbonas.
Vos užsiminus apie „AgroBalt“, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Andriejus Jakas pradėjo prašyti ŽŪR vadovybės pasikalbėti su Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centro, kuriame vyks paroda, direktoriumi Aloyzu Tarvydu, kad šis sumažintų nuomos mokesčius firmoms, ketinančioms dalyvauti parodoje: „82 Lt už kvadratinį metrą... Kur tai matyta! Bent jau nustatytų 30 Lt, daugių daugiausia 40 Lt. Priešingu atveju „AgroBalt“ liks be naujausios žemės ūkio technikos!“ - tvirtino A.Jakas.
ŽŪR „šeima“ padidėjo
Paprastai per ŽŪR tarybos posėdžius į Rūmus priimami nauji nariai. Balandžio 14 d. į ŽŪR įstojo Kauno bitininkų draugija ir Ekologinių ūkių asociacija. ŽŪR prezidiumas taip pat padidėjo. Jo nariais tapo Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras, grūdų ir rapsų augintojus vienijančios asociacijos pirmininkas Romas Majauskas bei, Žemės savininkų sąjungos pirmininkei Antaninai Venckūnienei kategoriškai pareikalavus, jos pavaduotojas Gintaras Nagulevičius.