Tokia pozicija išdėstyta trečiadienį per keturių
valdančiųjų partijų bendrą pasitarimą.
„Sutariame dėl tam tikrų principų - kad reikia stabdyti
atsiradusius siūlymus praplėsti politinės reklamos sritis ir
galimybes“, - po pasitarimo žurnalistams sakė Seimo Tėvynės s
ąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos
seniūnas Jurgis Razma.
Jo teigimu, Audito komitete atgaivintas siūlymas leisti per
rinkimų kampanijas partijoms ir kandidatams agituoti naudojant vaizdo
ir garso klipus televizijoje bei radijuje.
„Tie dalykai reikalauja tikrai didelių pinigų. Kaip paskui juos
bebandytume apriboti ar uždrausti visai juridinių asmenų aukas,
jeigu bus poreikis, bus sunku sukontroliuoti šešėlinį finansavimą
tokių atsiradusių naujų galimybių“, - tvirtino J.Razma.
Dabar galiojančiame Partijų ir politinių kampanijų finansavimo
įstatyme numatyta, kad viešosios informacijos rengėjams ir
skleidėjams draudžiama skleisti politinę reklamą garso ir vaizdo
kūriniais (reklaminiais filmukais, filmais) per radiją ir
televiziją.
Kita vertus, anot J.Razmos, palankiau žiūrima į išorinę
politinę reklamą.
„Pastebėta, kad mes labai jau stipriai suvaržėme su tomis
savivaldybių patvirtintomis nekokybiškomis skelbimų lentomis. Vis
dėlto rinkimai yra rinkimai, kažkas išorėje turėtų labiau
matytis. Toje dalyje, matyt, sutiksime grįžimą atgal padaryti“, -
teigė TS-LKD frakcijos seniūnas.
Dabar per rinkimus kandidatai gali savo plakatus kabinti tik ant
specialiai savivaldybių pastatų stendų ir griežtai nustatyto
dydžio plakatus.
Tačiau trečiadienį valdantiesiems nepavyko sutarti dėl
partijų finansavimo principų.
J.Razmos teigimu, šiuo klausimu esama per daug siūlymų ir
nuomonių, todėl galutinis sprendimas bus padarytas prieš pat Seimui
balsuojant dėl naujos redakcijos Partijų ir polinių kampanijų
finansavimo įstatymo priėmimo.
„Sutarėme, kad galutinius sprendimus darysime prieš priėmimą.
Prašysime, kad būtų ir Vyriausybės išvada, ir Specialiųjų
tyrimų tarnybos išvada. Kadangi daug pataisų, sudėtinga dėl visų
susitarti“, - sakė J.Razma.
Valdančiosios koalicijos narių nuomonės skiriasi dėl siūlymo
uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas, taip pat dėl
siūlymo leisti gyventojams 2 proc. savo pajamų mokesčio skirti
politinėms organizacijoms.
„Dėl 2 procentų nenorėtume skriausti dabar iš to gyvenančių
nevyriausybinių organizacijų. Jeigu būtų siūlymas sudaryti
galimybę per procentus remti partijas, tai galėtų būti kaip
papildomas procentas, tokiu atveju mažinant biudžetinį
finansavimą. Galbūt žmonės tada priimtų pozityviau“, - svarstė
J.Razma.
Ketvirtadienį Seime numatytas naujos redakcijos Partijų ir
politinių kampanijų finansavimo įstatymo redakcijos svarstymas.
Šiuo metu šis įstatymas numato, kad partijoms gali aukoti ir
fiziniai, ir juridiniai asmenis.
Vienas asmuo dabar vienai partijai per kalendorinius metus gali
paaukoti ne didesnę kaip 300 MGL dydžio auką (39 tūkst. litų).