G.Vagnorius Vyriausybės vadovo darbą vertina dvejetu (papildyta - Seimo narių ir politologo vertinimai, video)

Žiūrėkite reportažą. 

Anot politiko, tokio katastrofiško šalies valdymo dar nėra buvę, o „didžiausią žalą valstybei padarė pats Premjeras“. „Pagyrūnišką Vyriausybės ataskaitą vertinu kaip pasityčiojimą iš Lietuvos gyventojų“, - sako G. Vagnorius.

Anot jo, vadovaujant A.Kubiliui, sugriauta Lietuvos finansų sistema, šalis prarado trečdalį valstybės iždo, sujaukta mokesčių sistema. Vyriausybės vadovo teiginiai apie valdymo išlaidų taupymą ar viešųjų finansų subalansavimą, ekspremjero nuomone, tampa patyčiomis iš Lietuvos piliečių. Jo pastebėjimais, kovo mėnesį į valstybės biudžetą surinkta dar 21,5 procento mažiau pajamų nei praeitų metų kovą.

„Finansus bandoma stabilizuoti tik brangiai ir beatodairiškai skolinantis ir tokiu būdu neatsakingai didinant biudžeto deficitą. Vien per praėjusius metus A. Kubilius valstybės skolos lygį (nuo BVP) padvigubino, t.y. per metus valstybę praskolino tiek, kiek valstybė pasiskolino per visus dvidešimt metų. Šiais metais skolinamasi dar daugiau. Pagyros, kad pavyko sumažinti biudžeto deficitą, kai jis tikrovėje sukeltas dešimteriopai ir siekia net 10 proc. BVP (neskaitant paslėptų valdžios sektoriaus skolų, kurios dar sudaro bent 3 proc. BVP), yra politinio cinizmo ir nepagarbos lietuviams demonstravimas“, - pabrėžia politikas.

Anot jo, be kitų didžiausių klaidų valstybės valdyme, A.Kubilius yra tiesiogiai atsakingas už masinį nedarbo augimą. Atmetus statistikos pagražinimus, G.Vagnoriaus teigimu, realus nedarbas palietė kas penktą darbingo amžiaus pilietį.

Politikas atkreipia dėmesį į tai, kad per dabartinės Vyriausybės vadovavimo laikotarpį nesugebėta panaudoti net milijardinių ES pagalbos lėšų - per 15 mėnesių nebuvo pradėta net paprasčiausia Būsto renovavimo programa.

Pasak G. Vagnoriaus, A. Kubilius praėjusį rugsėjį pakeitė Vyriausybės darbo reglamentą ir „pabėgo“ nuo tiesioginių pareigų, pasyviai stebėdamas įvykius Lietuvoje.

„Iš Premjero - Vyriausybės politiko koordinatoriaus - jis tapo eiliniu Seimo nariu - Vyriausybės komentatoriumi, vengiančiu politinės atsakomybės už Vyriausybės sprendimus“, - tikina politikas.

Anot jo, A. Kubiliaus „pasimetimą šalies valdyme“ tik dar labiau patvirtina jo retorika, primenanti paviršutiniškus viešuosius ryšius.

„Ataskaitoje premjeras patvirtina domėjimąsi tik žodžių rinkiniais, o ne konkrečių veiksmų planais. Jis atvirai pripažįsta, kad praeitais metais buvo „vartojami tik du žodžiai „biudžetas“ ir „deficitas“, o šias metais pagrindiniai žodžiai bus „nedarbo mažinimas“, nenurodant nė vieno konkretaus veikimo būdo“, - sako G. Vagnorius.

Pasak jo, per trumpą darbo laiką padaryta valstybei didžiulė žala. „Vyriausybės vadovui savo ataskaitoje derėjo bent atsiprašyti bendrapiliečių“, - mano ekspremjeras G. Vagnorius.

Ekspremjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas atmeta Vyriausybės ataskaitoje išsakytą kritiką buvusiai Vyriausybei. Jo vertinimu, tai yra ne ataskaita, o propagandinis dokumentas.

„Tai nėra ataskaita, nes tai yra propagandinis dokumentas. Vyriausybės ataskaitos reikalavimai yra visiškai kiti. Vyriausybė turi kalbėti apie savo darbus, o ne apie priežastis. Jeigu taip būtų visose šalyse, tai Vyriausybės nieko neveiktų ir aiškintųsi, kaip dėl ko kas atsitiko“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Kirkilas.

Jo nuomone, Andriaus Kubiliaus Vyriausybei nėra ką pasakyti ataskaitoje, tik kaltinti prieš tai buvusią Vyriausybę.

Politiko vertinimu, esminė klaida šitos Vyriausybės yra tai, kad buvo pasiduota bankininkų spaudimui. G. Kirkilas taip pat apgailestavo, kad A. Kubiliaus Vyriausybė pradėjo ne nuo nedarbo mažinimo, ne nuo darbų vietų steigimo, ką darė praktiškai visos ES Vyriausybės. „Darbo vietų išsaugojimas buvo esminė prieškrizinė kryptis visose šalyse - Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje“, - pažymėjo socialdemokratas.

Vyriausybė savo ataskaitoje, kuri ketvirtadienį bus pristatyta Seime, pažėrė kritikos buvusiam Ministrų kabinetui.

„Ankstesnė Vyriausybė 2009 metų biudžeto išlaidas populistiškai siūlė ne mažinti, bet net gerokai padidinti. Jeigu nebūtume ėmęsi esminių priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti, didėjančios biudžeto pajamų ir išlaidų žirklės galėjo sukelti rimtą grėsmę lito stabilumui ir nuvesti šalį graikiškos saviapgaulės keliu ar sugrąžinti į išorinės Tarptautinio valiutos fondo priežiūros laikus“, - skelbiama Vyriausybės ataskaitoje.

Vyriausybės veiksmai pernai skaudžiai atsiliepė vietos gyventojams, tačiau Ministrų kabinetui pavyko stabilizuoti krizę, mano politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas BNS sakė sutinkantis su ketvirtadienį Seimui pristatytoje Vyriausybės ataskaitoje išdėstytais teiginiais, kad 2009 metais galimų didžiausių neigiamų pasekmių, ilgalaikių politinių bei socialinių krizių pavyko išvengti.

„Nors ir buvo imtasi skausmingų priemonių, kaip bebūtų, ta finansinė krizė buvo stabilizuota. Reikalai būtų galėję baigtis gerokai gerokai blogiau, ir tai pripažįsta tarptautinės organizacijos“, - kalbėjo K.Girnius.

Anot jo, nepaisant kai kurių trūkumų, alternatyvų Andriaus Kubiliaus vadovaujamo ministrų kabineto veiksmams nebuvo.

„Aiškiai pablogėjo gyvenimas, daug žmonių palieka Lietuvą, pensininkams sunku, reformos sukėlė daug skausmo, apsunkino gyvenimą, to negalima neigti. Bet kokia buvo alternatyva? Jeigu būtų likusi socdemų Vyriausybė, veikiausiai nieko nebūtų dariusi, ir šiuo metu mes būtume tik pradėję grumtis su tomis problemomis“, - sakė apžvalgininkas.

K.Girnius teigė sutinkantis su tuo, kad, kaip teigia pati Vyriausybė, pernai pasiekta gerų rezultatų išjudinant energetikos sektorių, užtikrinta parama mažiausiai uždirbantiems, imtasi kovoti su korupcija.

Socialinio teisingumo srityje, pasak apžvalgininko, Vyriausybė padarė ne viską, ką buvo galima padaryti, pavyzdžiui, įvesti progresinius mokesčius, tačiau atliko daugiau nei jos pirmtakės.

„Buvo kreipiamas šioks toks dėmesys į socialinį teisingumą - iš tiesų labiau uždirbančių, ypač valstybės sektoriuje, algos buvo proporcingai mažinamos, buvo stengiamasi, kad mažiau uždirbantiems liktų didesnė dalis jų uždarbio. Manau, kad buvo galima dar toliau žengti ta linkme, pavyzdžiui, įvedant progresinius mokesčius, bet padaryta daugiau nei kitos Vyriausybės padarė“, - kalbėjo jis.

Pasak VU TSPMI dėstytojo, kovos su korupcija srityje Ministrų kabinetas taip pat dar padarė nepakankamai, tačiau to ėmėsi tvirtai.

„Vyriausybė pradėjo kovoti su korupcija, kas labai svarbu, jei norima laimėti žmonių pasitikėjimą. Čia dar nežengta pakankamai žingsnių, vis tiek tokia tvirta pradžia“, - kalbėjo jis.

K.Girnius atkreipė dėmesį ir į pasiekimus energetikos srityje. „Išjudintas energetikos sektorius, „Leo LT“ uždarytas, susitarta dėl tilto į Švediją, Ignalinos klausimas šiek tiek išjudintas“, - vardino apžvalgininkas.

Kita vertus, jis pripažino, jog kai kuriais klausimais Vyriausybė, vertindama savo veiklą, suteikė daugiau teigiamo atspalvio nei jo būta iš tiesų - pavyzdžiui, apžvalgininko žodžiais, per anksti didžiuotis prieštaringai vertinama aukštojo mokslo reforma.

„Per anksti didžiuotis, ji prasidėjo prieš metus. Tai, kad reforma pajudėjo, yra teigiamas dalykas, bet ar konkretus reformų turinys yra pats geriausias, ar mokėjimas, paskolų sistema teisingai sutvarkoma, dar ne visiškai aišku“, - sakė K.Girnius.

Premjeras A.Kubilius 2009 metų Vyriausybės ataskaitą ketvirtadienį pristatė Seime.

15-oji po Nepriklausomybės atkūrimo centro-dešinės partijų „Permainų koalicijos“ suformuota A.Kubiliaus Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti 2008-ųjų gruodžio 9-ąją, kada Seimas patvirtino Vyriausybės programą ir Seime prisiekė naujojo ministrų kabineto nariai.