Taip traukia ne kokios nors kriminalinės sueigos tarpuvartėje dalyviai, o mūsų valdžios olimpo gyventojai. Šiek tiek nejauku?
Horizonte vis labiau ryškėja dar vieni rinkimai, todėl politikos turguje vėl girdėti skambios kalbos apie tai, kad partijų kišenėse ir kasose pagaliau turi įsiviešpatauti vien šviesa ir tiesa.
„Mielieji Lietuvos žmonės, mes – tik už skaidrumą ir prieš korupciją“, – vėl mušdamiesi į krūtinę vienas kitą stengiasi perrėkti įvairiausio plauko politikai.
Bandydami tai įrodyti jie vėl užsuko seną plokštelę „Partijos – tik be visokių juridinių asmenų paramos“.
Tačiau jau dabar aišku, kad iš tiesų partijos nedega troškimu atsisakyti didžiausių ilgamečių finansinių donorų. Ypač tai neparanku valdančiosioms, kurias šiais neramiais laikais verslas skuba šelpti pirmiau nei kitas.
Dėl to aukščiausi pareigūnai tiek viešumoje, tiek užkulisiuose ir prakalbo lyg tamsiausi šešėliniai veikėjai.
Bendrovių pinigų atsisakyti sutiktume tiktai vienu atveju – jeigu po to galėtume daug daugiau semti iš biudžeto. Jei ne – turėsime viską sukti per juodąsias kasas, o politinė korupcija suvešėtų taip, kaip niekuomet nevešėjo.
Ką jau kalbėti apie rinkimus! Nėra šlamančiųjų – nėra tamsiųjų masių smegenų apdorojimo specialistų paslaugų ar visaverčio reklamos vajaus. Kitaip sakant, nesišviečia ir vietos valdžioje.
Vertybės? Programos? Idėjos? Patrauklūs lyderiai ir atviras dialogas su piliečiais? Ką čia paistote tarsi ateiviai?“
Girdint tokius samprotavimus aiškėja, kad rinkimų diskusijos apie švarią politiką ir skaidrius finansus eilinį kartą pasibaigs šnipštu.