Prieš juodąją paukščių armiją - sutelktomis pajėgomis

Vakar Panevėžio savivaldybė atnaujino daugelį metų trunkantį karą su kovarniais. Šį kartą darbuotojų rankose - naujas ginklas. Moderniai tariant, tai akustinė paukščių baidymo sistema, o paprastai sakant - magnetofoninis išgąsdinto ir siaubingai klykiančio kovarnio įrašas.

Kai paukščiai išgirsta jų gentainį taip baisiai rėkiant, visi supranta, kad reikia sprukti. Jie lekia kuo toliau nuo pavojaus vietos. Kai sugrįžta, įrašas vėl įjungiamas, ir paukščiai vėl puola gelbėtis.

Tikimasi, kad po labai ilgo tokio „terapinio seanso“ visi įgrisę sparnuočiai dings, o jų lizduose likę kiaušiniai sušals. Tačiau mokslininkai yra ne kartą skelbę apie nepaprastą varninių šeimos paukščių gudrumą, taigi kas ką įveiks - dar anksti spręsti.

Kelerius metus miesto kultūros ir poilsio parke buvo ardomi lizdai, tačiau šis būdas pasirodė neefektyvus - po kelių dienų kovarniai susukdavo naujus.

Šiemet nuspręsta išbandyti naują priemonę - „Fimos“ bendrovės pasiūlytą aparatą su natūraliu paukščio balsu - nelaimės signalu. Teigiama, kad jis nesukelia jokio poveikio žmonėms.

Dabar kelis kartus per parą bus vaikomi paukščiai ne tik kultūros ir poilsio parke, bet ir senosiose miesto kapinėse. Nors žmonės jau antrą dešimtmetį skundėsi dėl dergiamų kapų, triukšmo ir nešvaros, miesto valdžia menkai kreipė į tai dėmesį, nes esą tam neturėjo lėšų.

Atsižvelgus į gyventojų prašymus, bus genami paukščiai ir nuo „Žemynos“ vidurinės mokyklos bei Danutės gatvės - ten kenčia daugiabučių gyventojai.

Jei pasiteisins ši paukščių baidymo sistema, kaip teigė Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius, savivaldybė svarstys galimybę įrenginį įsigyti. Kovoti su kovarniais iš miesto biudžeto kasmet skiriama apie 4-5 tūkst. litų. Paukščių baidyklė atsieitų apie 6 tūkst. litų.

Daugybę metų dėl kovarnių neturintiems ramybės Biržų rajono Vabalninko miestelio gyventojams irgi pagaliau atsirado viltis atsikratyti rėksmingų kaimynų.

Juos ten prieš kelias dienas taip pat pradėta baidyti išgąsdinto paukščio balso įrašu.

Juodi skraiduoliai didžiausią koloniją įkūrė netoli Vabalninko žemės ūkio mokyklos esančiame beržyne. Beveik kelių hektarų plote medžių viršūnės tiesiog juodos nuo jų lizdų. Alėja žmonės privengia vaikščioti, nes paukščiai bet kada gali juos apdergti.

Dabar beržynėlyje vyksta neįprastas sujudimas. Jau kelios dienos nuo medžių rėkdamas pakyla didžiulis paukščių būrys ir nuskrenda tolyn. Tiesa, vieno karto nepakanka, įrašą reikia leisti ilgesnį laiką, kol paukščiai nebedrįsta sugrįžti.

Biržų rajono savivaldybės administracija vabalninkiečiams davė specialų aparatą. Tas aparatas šiek tiek panašus į sporto varžybose, viešuose renginiuose bei policijos naudojamus megafonus. Tik jame įrašyti paukščių balsai.

Biržų savivaldybės įsigytame prietaise yra 9 Lietuvoje gyvenančių paukščių balsai, trys iš jų - varninių rūšių. Būtent šie ir leidžiami kovarnių susitelkimo vietose.

Pasak Vabalninko seniūno Stepo Gudo, kol kas kovarniai vis grįžta į savo lizdus. Bet seniūnui atrodo, kad paukščių jau mažiau. Tad atkakliuosius Vabalninko palydovus vis dėlto tikimasi išgrūsti.

Šis metas - palankiausias kovai su kolonijų gyventojais - jie krauna lizdus ir deda kiaušinius. Kuriam laikui palikti kiaušiniai sušąla ir jų toliau nebegalima perėti - taip irgi prisidedama prie kovarnių naikinimo.

Užpernai S.Gudas viešai pasižadėjo suteikti Vabalninko garbės piliečio vardą tam, kuris pasiūlys geriausią būdą miestelyje išnaikinti kovarnius.

Priminus šį pažadą, seniūnas juokėsi: matyt, garbingą vardą teksią suteikti aparatui.

Beje, seniūnui įsteigus „prizą“, seniūnija buvo sulaukusi daugybės pasiūlymų, bet nė vienas iš jų netiko.

Biržiečiai teigia esantys naujojo aparato veiksmingumo liudininkai.

Gimnazijos gatvės parkelyje prie Agluonos upės pernai irgi siautė varnos. Biržų seniūnija gavo pasiskolinti šį aparatą ir sugebėjo išguiti iš parko paukščius.

Savivaldybės ekologas, buvęs rajono meras Vytautas Zurba sakė, jog tokia praktika pasaulyje naudojama jau seniai. Tokius aparatus, tik kur kas didesnius - stacionarius laiko oro uostai, dideli parkai.

Biržų savivaldybės įsigytas aparatas kainavo 6 tūkstančius litų.

V.Zurba sakė, jog jam nuolatos skambina specialistai iš kitų savivaldybių administracijų ir klausinėja apie šį aparatą.

Panevėžiečiai taip pat skambino netolimiems kaimynams ir klausė jų patarimo. Gavę teigiamą atsakymą, dabar ir patys pasiskolino aparatą.

Tik panevėžiečių laukia dar didesnis vargas, mat, anot jų, dabar iš Aukštaitijos sostinės reikia išvyti dvigubą kiekį kovarnių - dar ir tuos pulkus, kurie čia suskrido iš Biržų krašto.

Karą savo kapinių kovarniams paskelbę Panevėžio rajono Smilgių miestelio gyventojai prieš dvejus metus išsivertė be šio naujojo mokslo stebuklo. Jiems padėjo darbščios rankos.

Kaip sakė Smilgių seniūnės pavaduotoja Tatjana Kondratavičienė, prieš tai buvo imtasi ir kitokių priemonių, bet bergždžiai. Bandymai išvaikyti paukščius oriniu šautuvu padėjo tik kurį laiką. Paskui paukščiai priprato prie šių garsų ir nekreipė į tai dėmesio.

Tada smilgiečiai suorganizavo talką ir tiesiog nupjovė medžių šakas su lizdais. Ši priemonė buvo kur kas veiksmingesnė - kovarnių kapinėse nebeliko.

Tačiau paukščiai nenori palikti Smilgių, nemažai jų įsikūrė šalia tvenkinio augančių topolių viršūnėse. Kovarnių lizdų čia kasmet daugėja. Keli lizdai vėl atsirado ir kapinėse augančiuose medžiuose.

Smilgių seniūnijos valdžia ketina kreiptis į rajono ekologus, kad šie išduotų leidimą nupjauti topolių šakas su paukščių lizdais. Klykiančių garso įrašų galios smilgiečiai iki šiol nėra išbandę.

Pavasarinio varnų antplūdžio Pasvalio, Kupiškio bei Rokiškio rajono gyventojai dar nesulaukė. Rajonų vadovai kone vienu balsu tvirtino, kad padėtis kontroliuojama. Jie viliasi, kad daug metų galvos skausmu buvęs varnų kranksėjimas pamažu liausis.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aloyzas Jočys tikino, kad šiais metais nesulaukė nė vieno nusiskundimo dėl juodasparnių keliamo triukšmo. Valdininkas prisipažino, jog praėjusiais metais paukščiai orgijas kėlė net pačiame miesto centre. Tuomet į pagalbą teko kviestis gaisrininkus, kad šie išardytų lizdus.

Didžiosios varnų kolonijos perėdavosi miesto parko teritorijoje. Rokiškio rajone praėjusiais metais buvo iškirsti seni bei išpuvę medžiai. Dabar miestiečiai gali lengviau atsipūsti, kol kas didelio paukščių kranksėjimo nesigirdi.

„Šiais metais varnos turbūt revoliucijos neskelbs“, - juokavo A.Jočys.

Pasvalio rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas džiaugėsi, kad juodieji paukščiai šiais metais pakankamai ramūs. Susuktų lizdų esą yra nemažai, bet pavojaus varpais kol kas dar nereikia skambinti. Dar nereikia ir specialių įrenginių pirkti.

Pasvalio rajone varnos labiausiai buvo pamėgusios Pušaloto bei Joniškėlio apylinkes, tačiau išrėžus drevėtus medžius jų smarkiai sumažėjo.

Panašiai kalbėjo ir Kupiškio rajono mero pavaduotojas Aidas Mikėnas. Vicemeras tvirtino, kad rajone padėtis yra kontroliuojama.

„Stengiamės užbėgti bėdai už akių. Medžiotojai bei komunalinio ūkio darbuotojai nuolat ardo susuktus lizdus. Daug padeda ir senų medžių genėjimas“, - sakė A.Mikėnas.

Varnų pamėgtos Kupiškio kapinės yra gerokai už miesto. Pasak vicemero, kapus prižiūrintiems gyventojams paukščių klegesys ir teršimas netrukdo - niekas kol kas nesiskundžia.

Didžiausių bėdų iškildavo, kai varnos orgijas pradėdavo kelti buvusių kareivinių teritorijoje. Dabar šioje vietoje puikuojasi naujas prekybos centras.