Už tokį pasiūlymą balsavo 11 Seimo narių, 25 buvo prieš,
susilaikė 24. Už juridinių asmenų aukų draudimą balsavo 6
konservatoriai ir 5 Seimo narių mišrios grupės nariai.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas tikino, jog teikiamas
pasiūlymas ne užtikrins partijų finansavimo skaidrumą, kaip teigė
iniciatorius, o priešingai - sudarys sąlygas neaiškiems pinigų
srautams, nes juridiniai asmenys esą paramą aukos ne tiesiogiai, o
per fizinius asmenis.
„Kaip tai veiks: juridinis asmuo išmoka savo darbuotojui tam
tikrą išmoką, ir jis paremia partiją - ir mes iš tikrųjų
nežinosim, kas parėmė partiją. Jei mes norime padidinti sąlygas
neviešumui, neskaidrumui, balsuokite už šią pataisą“, - sakė
J.Sabatauskas.
Taip pat Seimas nepritarė konservatorės Agnės Bilotaitės
pasiūlymui nustatyti perpus mažesnę maksimalią aukoti leistiną
sumą, nei šiuo metu projekte, mažinant ją nuo 20 iki 10 vidutinių
mėnesinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių (nuo maždaug 40 iki 20
tūkst. litų). Už maksimalią leistiną 10 VMDU sumą balsavo 13
Seimo narių, prieš buvo 13, susilaikė 28.
Seimo svarstoma nauja įstatymo redakcija siūloma nustatyti, kad
vienas fizinis arba juridinis asmuo per kalendorinius metus gali
paaukoti vienai politinei partijai auką, neviršijančią 20 VMDU
dydžių. Tokią pačią sumą būtų leidžiama paaukoti papildomai,
jei tais pačiais metais vyksta politinė kampanija.
Šiuo metu šis įstatymas numato, kad partijoms gali aukoti ir
fiziniai, ir juridiniai asmenis, o vienas asmuo vienai partijai per
kalendorinius metus gali paaukoti ne didesnę kaip 300 MGL dydžio
auką (39 tūkst. litų).