Vyriausybė savo ataskaitoje taip pat giriasi, kad Europos Komisija ir kitos tarptautinės
institucijos įvertino Lietuvos Ministrų kabineto veiksmus, kovojant
su krizės sukeltais padariniais.
„Valstybės ūkio ir finansų politika nebuvo keičiama, nors tiek
nepriklausomi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, tiek Finansų
ministerijos specialistai nedviprasmiškai perspėjo, kokia gili
krizė ištiks, jeigu šalies ūkio ir finansų politika nebus
radikaliai pertvarkyta.
Tuometinė politinė valdžia ir keturioliktoji Vyriausybė į
perspėjimus nesugebėjo tinkamai reaguoti, pasirengti ekonomikos ir
finansų nuosmukiui, todėl 2009 metais mus užgriuvusios problemos
buvo keleriopai skaudesnės ir sudėtingesnės“, - priekaištais
ankstesnei valdžiai pradedama Vyriausybės ataskaita.
Vyriausybės teigimu, tai, kad šalis pakliuvo į tokią situaciją,
iš esmės lėmė dvi priežastys. Prasidėjus pasaulinei bankų krizei,
kreditiniai ištekliai mūsų ekonomikai tapo nebeprieinami. Jie labai
staigiai smuko ir kitose centrinėse Europos valstybėse, taip pat ir
visame pasaulyje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos dėl
didelės lengvų kreditų pasiūlos, tiksliau - tokių kreditų
pertekliaus, 2004-2008 metais patyrė gana didelį perkaitimą, todėl
ir nuosmukis buvo kur kas didesnis nei kitose, senosiose, ES
valstybėse.
Antra esminė priežastis - mūsų ekonomika yra labai atvira, kaip
ir kitų Baltijos valstybių, net 60 procentų bendrojo vidaus
produkto (toliau - BVP) pagaminama eksportui. Užsidarius
pagrindinėms Lietuvos rinkoms tiek Rytuose, tiek Vakaruose, mūsų
eksporto kreivė labai sparčiai smuko žemyn.
„Ankstesnė Vyriausybė 2009 metų biudžeto išlaidas populistiškai
siūlė ne mažinti, bet net gerokai padidinti. Jeigu nebūtume ėmęsi
esminių priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti, didėjančios
biudžeto pajamų ir išlaidų žirklės galėjo sukelti rimtą grėsmę lito
stabilumui ir nuvesti šalį graikiškos saviapgaulės keliu ar
sugrąžinti į išorinės Tarptautinio valiutos fondo priežiūros
laikus“, - skelbiama Vyriausybės ataskaitoje.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šalies biudžeto deficitas
2009 metais, jeigu Vyriausybė nebūtų įgyvendinusi radikalių
deficito mažinimo priemonių, galėjo pasiekti beveik 18 procentų BVP.
Premjero A.Kubiliaus Vyriausybė giriasi, kad tik jos
veiksmai padėjo Lietuvai išvengti tokio scenarijaus.
„Mūsų partneriai ES bei tarptautinės finansų rinkos teigiamai
įvertino mūsų šalies įgyvendinamas priemones. Pozityvūs pasaulio
finansų ekspertų vertinimai rodo, kad Lietuvos Respublikos
Vyriausybė vykdė teisingą politiką - biudžeto deficito mažinimo
priemonės buvo būtinos ir davė gerų rezultatų.
Europos Komisija savo Europos ekonominių prognozių ataskaitoje
2009 metų lapkritį pabrėžė, kad 2008 metų pabaigoje Lietuvos
Respublikos naujosios Vyriausybės veiksmai, siekiant užtikrinti
viešųjų finansų stabilumą, buvo tinkamas atsakas į staigų šalies
ekonomikos kritimą. Tarptautinio valiutos fondo misijos
baigiamojoje 2009 metų spalio mėnesio ataskaitoje taip pat
akcentuojama biudžeto konsolidavimo veiksmų ir papildomų išlaidų
mažinimo priemonių, kurių Vyriausybė ėmėsi rengdama 2010 metų
biudžetą, svarba ir tinkamumas“, - teigiama Vyriausybės 2009 metų
veiklos ataskaitoje.
Mokesčių sistemos pertvarka buvo neišvengiama?
Pagrindinis Vyriausybės 2009
metų darbas buvo ypač gilios finansų ir ūkio krizės suvaldymas.
Pirmiausia reikėjo imtis radikalių ir skausmingų priemonių
viešiesiems finansams stabilizuoti - mažinti valdžios sektoriaus
išlaidas ir didinti pajamas.
„Šį uždavinį mums pavyko įgyvendinti tik todėl, kad nuo pat
pradžių sutarėme laikytis dviejų ypač svarbių nuostatų - solidarumo
ir tarimosi. Valdančioji koalicija labai aiškiai suprato, kad
priimti nepopuliarių sprendimų nebus įmanoma be didžiumos gyventojų
palaikymo ir visuomenės susitelkimo solidariai pasidalyti sunkmečio
naštą“, - skelbiama ataskaitoje.
Anot Vyriausybės veiklos ataskaitos, buvo laikomasi nuostatos,
kad didesnę sunkmečio naštą turi prisiimti tie, kurie gauna
didesnes pajamas, ir pirmiausia pavyzdį turi parodyti aukšto rango
politikai.
Ministro pirmininko ir ministrų reprezentacinės išlaidos
sumažintos 57 procentais, atlyginimai Seimo ir Vyriausybės nariams
sumažinti 36 procentais, nors 2009 metais Lietuvoje atlyginimai
vidutiniškai sumažėjo 8,7 procento (valstybės sektoriuje - 10,4
procento).
Pasak ataskaitos, konsoliduojant viešuosius finansus,
pirmiausia reikėjo mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, kurios per
2006-2008 metus gerokai išaugo. Todėl Lietuvos Respublikos 2009
metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymas per 2009 metus buvo keičiamas du
kartus. Šių pakeitimų bendras taupymo efektas sudarė apie 4
procentus BVP (apie 3,4 mlrd. litų).
„Siekiant gauti papildomų pajamų, buvo neišvengiama ir mokesčių
sistemos pertvarka. Dėl mokesčių reformos per 2009 metus į
nacionalinį biudžetą papildomai gauta apie 1,5 mlrd. litų pajamų.
2009 metais įgyvendintos ir 2010 metais vykdomos viešųjų
finansų konsolidavimo priemonės sudaro apie 12 procentų BVP.
Ryžtingi Vyriausybės veiksmai leido išsaugoti tarptautinių finansų
rinkų pasitikėjimą, todėl mums pavyko palankesnėmis sąlygomis
pritraukti finansinių išteklių“, - skelbiama Vyriausybės ataskaitoje.
Anot ataskaitos, Vyriausybės pastangos užtikrinti finansinį
stabilumą ir stabdyti ekonomikos nuosmukį buvo derinamos su siekiu
skatinti ekonomikos atsigavimą įgyvendinant visą paketą priemonių,
kurios palengvintų verslui galimybę skolintis, išlaikyti darbo
vietas ir taip mažinti socialinę įtampą visuomenėje.
„Svarbiausi ekonomikos skatinimo veiksmai šioje srityje
praėjusiais metais buvo verslo finansavimo galimybių išplėtimas,
pasirengimas įgyvendinti pastatų energetinio efektyvumo didinimo
(daugiabučių namų atnaujinimo) programą, spartesnis ES struktūrinės
paramos panaudojimas, verslo aplinkos gerinimas bei eksporto ir
investicijų skatinimas“, - rašoma 130 puslapių apimties dokumente.
Vyriausybės teigimu, 2009 metų trečiąjį ketvirtį pasirodė ir
pirmieji ekonomikos atsigavimo požymiai. 2009 metų antrąjį ketvirtį
BVP, palyginti su atitinkamu 2008 metų ketvirčiu, sumažėjo net 19,5
procento, tuo tarpu 2009 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su
atitinkamu 2008 metų ketvirčiu, sumažėjo 12,8 procento (Latvijos ir
Estijos - atitinkamai 17,7 procento ir 9,4 procento).
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus
skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai
įsipareigojimai pagal likutinę trukmę 2009 metų pabaigoje sudarė
13,4 procento visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas
- 4,3 procento visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos
trukmė - 5,1 metų.
Centrinės valdžios sektoriaus skola, įvertinus sudarytus
išvestinių finansinių priemonių sandorius, 2009 metų pabaigoje buvo
100 procentų denominuota litais ir eurais.
„Atsižvelgiant į ankstesnės finansų politikos nulemtas
problemas, kurios dėl ekonominio sunkmečio nesudaro galimybės
Vyriausybei artimiausiu metu pasiekti subalansuoto biudžeto tikslo,
Konvergencijos programoje siekį neviršyti 3 procentų BVP deficito
ribos ir subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis sumažinti
pernelyg didelį deficitą iki 2012 metų“, - teigiama ataskaitoje.
Anot Vyriausybės, nustatant 2010 metų užduotį, kad valdžios
sektoriaus deficitas nebūtų didesnis nei 8,1 procento BVP, siekiama
stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų
pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas,
pagyvinti 2010 metų investicijas ir tokiu būdu panaudoti visas
galimybes padėti pamatus BVP didėjimui 2011-2012 metais.