Dokumentai rodo, kad tėvai – pieno veislės, o vaikai – ne jų, nes mėsiniai. Kolegos ūkininkai juokauja: pasitaikė „kontrabandinė“ buliaus sperma! Kaime anokia paslaptis rūkyti kontrabandines cigaretes, gerti kontrabandinę degtinę. O viešojoje erdvėje dar sklando kalbos, jog į šią balą ir politikai uodegas sumerkę. Kam čia rūpės tūkstantiniai ūkininko nuostoliai?..
- Iš Šiaulių regiono veislininkystės įmonės katalogo užsakiau holšteinų veislės buliaus spermos, nes norime plėsti bandą, pakeisti kai kurias piendaves, - sako diplomuotas žemės ūkio specialistas J. Slavinskas. Daugiau nei dešimtmetį jo ūkio karves sėklina savo įmonę turintis patyręs gyvulininkystės specialistas Vytautas Žalynas.
Sklaidome dokumentus. VĮ Šiaulių regiono veislininkystė 2008 m. kovo 19 d. pardavė V. Žalyno individualiai įmonei buliaus Dublinas Nr. 50530 spermos (įšaldyta 1998 m. spalio 28 d.) 50 dozių ir buliaus Ladin Nr. 560914 (įšaldyta 2004 m. kovo 4 d.) 75 dozes (Ladin yra holšteinų, o Dublinas – herefordų veislės). Kaip „ŪP“ sakė V. Žalynas, perkant didesnį dozių kiekį, pardavėjai „dėl galimo broko“ keletą „šiaudelių“ su sperma duoda nemokamai. Genių k. ūkininkės N. Slavinskienės piendavės 2009 m. birželio mėn. buvo apsėklintos buliaus Ladin sperma. Kiekvienam atvejui, V. Žalynas išrašė dokumentą, kuriame nurodyti visi reproduktoriaus duomenys ir kodai. Ūkio šeimininkai patvirtino, jog V. Žalynui išėmus iš termoso su skystu azotu „šiaudelius“ su buliaus sėkla, jie įsitikino, jog duomenys atitinka nurodytuosius važtaraštyje.
Šiemet prieš pat Velykų šventes Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko pavaduotojas Arūnas Šileika, skyriaus vedėjas Marius Tendzegolskis ir valstybinis veislininkystės inspektorius Varėnos, Alytaus, Šalčininkų rajonuose bei Druskininkų savivaldybėje Algirdas Sviklas patikrino gyvulių sėklintojo V. Žalyno darbą. Komisija nustatė, jog karvių ir telyčių sėklinimas vykdomas pagal bulių reproduktorių priskyrimo planą, sėklinimo technologijų reikalavimus, porų parinkimo planus. Pastebėti keli netikslumai dėl sėklinimo pažymėjimų numeracijos, nurodyta klaidas ištaisyti.
V.Žalynas „ŪP“ teigė ŽŪM komisijos nariams pasakojęs, jog keliuose Alytaus r. ūkiuose pieninių veislių karves apsėklinus holšteinų veislės buliaus Ladin sperma, pasaulį išvydo į mėsinius galovėjus panašūs veršeliai. Komisijos nariai patarė kreiptis į Šiaulių regiono veislininkystės įmonę. V. Žalynas prisipažino prieš trejetą metų turėjęs galovėjų veislės buliaus spermos, apsėklinęs dešimt karvių. Nuo 1980 m. veislininkystės darbą dirbantis V. Žalynas minėjo negalėjęs suklysti sėklindamas Ladin buliaus sperma. Krikštėnų k. ūkininko Valdo Belevičiaus pieno fermoje dvi karvės atsivedė juodus mėsinius veršelius, N. Slavinskienės – šešiolika mėsinių, dar beveik tiek pat laukia.
Žemės ūkio rūmų gyvulininkystės vyr. specialistė Elona Linartienė pasakojo per susitikimus su rajonų ūkininkais girdėjusi ne vieną panašų atvejį. Pieno gamintojai skųsdavosi nesąžiningais sėklintojais, nekokybiška bulių sėkla. Smulkių ūkių savininkai kviesdavosi tokius specialistus tris keturis kartus. Nors šalyje yra ne viena veislininkystės įmonė, prekiaujanti bulių sperma, išrašanti kilmės dokumentus, kai kurie ūkininkai sutinka pirkti „šiaudelius“ be dokumentų, tačiau pigiau. Siekiant karvę apsėklinti vidutiniškai reikia 2,5 dozės (šalies ūkių vidurkis), tačiau kartais tenka pirkti net šešias dozes (vienos kaina, nelygu veislė, - 30-120 Lt). ŽŪR vyr. specialistė E. Linartienė kategoriškai neigė „sąmokslo teoriją“, esą mūsų pieno ūkiams specialiai peršamos užsieninės mėsinių bulių spermos dozės, tuo siekiant „atlaisvinti“ rinką įvežtinei pieno produkcijai.
Regiono valstybinis veislininkystės inspektorius A. Sviklas „ŪP“ sakė žinantis ūkininkų Slavinskų problemą: dėl atvestų regimai mėsinių veršelių (juodas kailis ir juodas liežuvis) ūkininkai negali įrodyti, jog abu veršelio tėvai yra pieninių veislių (tą rodo dokumentai). Nors veršeliai turi identifikacinius numerius, yra sėklinimo pažymėjimas, tačiau pasai jiems negali būti išduoti, o be dokumento gyvulio neparduosi, nors ir kokią gerą kainą siūlytų.
Pasak A.Sviklo, apie šią problemą jis informavo VĮ Šiaulių regiono veislininkystė vadovus, šie atsiuntė specialistus ištirti įvykį vietoje. Iš ūkininkės N. Slavinskienės fermos veršelių buvo paimti kraujo mėginiai ir ištirti laboratorijoje. A.Sviklo žiniomis, šiauliečiai nustatė, jog veršelių tėvas – ne bulius Ladin.
Šią žinią (kad jų veršelių tėvas nežinia kas esantis) ūkininkai Slavinskai sužinojo tik iš „ŪP“ korespondento. Ūkio šeimininkė prisiminė, jog po Velykų švenčių į fermą buvo atvažiavęs VĮ Šiaulių regiono veislininkystė atstovas, ėmė veršelių kraujo mėginius, tačiau apie tyrimų rezultatus ūkininkų niekas neinformavo.
- Savo iniciatyva mes ištyrėme atvestų veršelių kraują ir nustatėme, kad klaidos nepadarėme, - į „ŪP“ klausimą atsakė VĮ Šiaulių regiono veislininkystė direktorius Gediminas Valiulis. Jo teigimu, buliaus Ladin spermos įmonė atsivežė iš Vokietijos. Ant kiekvienos dozės „šiaudelio“ yra užrašyta visa informacija. Pasak G. Valiulio, nei vokiečiai, nei šiauliečiai suklysti negalėjo. Galbūt sėklintojas ūkininką apgavo, supainiojo spermos „šiaudelius“? G. Valiulis įtarė, jog juodi veršeliai pasaulį galėjo išvysti Lietuvos juodmargę apsėklinus žalųjų veislės buliaus sperma. O tokios gana daug turi AB Marijampolės regiono veislininkystė.
- Apsėklinus juodmargę karvę žalųjų veislės buliaus sperma pirmoje kartoje atvedamas juodas veršelis, - sakė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininkas Arūnas Jurgaitis, savo iniciatyva paskambinęs į „ŪP“ redakciją. Jo turimais duomenimis, iš Vokietijos Šiaulių įmonė nupirko 7 tūkst. buliaus Ladin spermos dozių, 3 tūkst. dozių jau panaudota. Tik dviejuose Alytaus r. pieno ūkiuose (V. Belevičiaus ir N. Slavinskienės) atvesti juodi mėsiniai veršeliai. Pasak A. Jurgaičio, nei vokiečių, nei šiauliečių veislininkystės specialistų kompetencijos stoka neapkaltinsi. Alytiškis sėklintojas V. Žalynas teigia pirkęs 75 buliaus Ladin spermos dozes, važtaraščiai rodo, jog panaudojo 77 dozes.
A. Jurgaitis apgailestavo dėl Alytaus r. ūkininkų nuostolių: V. Belevičius savo veršelius pardavė kaip mėsinius. Ūkininkės N. Slavinskienės klaida – kad ji visas tris dešimtis savo pieno ūkio karvių apsėklino Ladin buliaus sperma. Dabar norėdama nustatyti veršelių „tėvystę“ ji privalės Lietuvos veterinarijos akademijoje atlikti veršelių ir jų motinų DNR tyrimą.
LVA Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijos vadovė prof. Ilona Miceikienė teigė, jog, norint atlikti DNR tyrimą, reikia pateikti veršelio ir jo motinos kraujo arba šerių mėginius. Vienas DNR tyrimas kainuoja 120 Lt.
N. Slavinskienės ūkyje yra 30 karvių, tiek pat bus ir veršelių. Tačiau ūkininkė neketina išleisti tiek pinigų, juolab dėl to, kas atsitiko, nejaučia savo kaltės. Nekaltina moteris ir sėklintojo V. Žalyno: jeigu jis būtų suklydęs, tai vieną du kartus, bet ne trisdešimt. Be to, Šiaulių įmonės „šiaudelių“ užrašus visi mokėjo perskaityti.
ŽŪR vyr. specialistė E. Linartienė įsitikinusi, kad vienintelis kelias Dzūkijos ūkininkams surasti teisybę – kreiptis į teismą. Nors tai nėra patraukli procedūra, bet kitos išeities nėra. N.Slavinskienės ūkio karvės kontroliuojamos, apskaita tvarkoma, dokumentai apie sėklinimą yra. Be to, ūkio šeimininkų nuostoliai (praradus vienų metų pieninių karvių prieauglį) gali sudaryti keliasdešimt tūkstančių litų. Teisinę paramą galėtų suteikti rajono savivaldybė arba Žemės ūkio ministerija. Pastaroji kaip tik ėmėsi gyvulių veislininkystės sektoriaus reformos.
E.Linartienė ūkininkams Slavinskams patarė neskubant pagalvoti apie alternatyvą – mišrų pieno ir mėsos ūkį. Tai padėtų subalansuoti pajamas. Galovėjai – viena seniausių mėsinių galvijų veislių, išvesta Škotijoje. Galovėjų karvės pieno duoda tik apsiveršiavusios, vėliau užtrūksta, tačiau yra ilgaamžės, priskiriamos prie greitai bręstančių galvijų veislių. Galovėjai labai nereiklūs žolynams, ištvermingi, turi tvirtas nagas. Jų mėsa skani, skerdienos išeiga 62—62 proc.
Galovėjai veisiami grynuoju veisimu ir naudojami kryžminimui poruojant su smulkiomis karvėmis ir telyčiomis. Kadangi veršeliai gimsta smulkūs, tai visais atvejais karvės veršiuojasi labai lengvai. Galovėjai priskiriami prie ekstensyvių veislių. Ilgi šeriai ir gausus pūkas apsaugo gyvulius nuo šalčio. Jie dažniausiai visus metus laikomi po atviru dangumi. Lyg tyčia – Slavinskų ūkio tvartas ankštokas, pieno žaliavos kainos nepadengia gamybos išlaidų. Įvairiu metų laiku per dieną supirkėjai išsiveža 300-500 kg atvėsinto pieno, kovo mėn. antrą dekadą už natūralų mokėjo 60 ct/kg. O mėsos, ypač jautienos, Lietuvoje labai trūksta.
ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas, Lietuvos žalųjų galvijų veislių gerintojų asociacijos vadovas Jonas Lingys „ŪP“ sakė, jog šalyje veikia septynios veislininkystės įmonės. Jos tarpusavyje konkuruoja. Bulių spermą mūsiškiai perka iš daugelio pasaulio šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, Kanados, JAV. Lietuvos veislininkystės įmonėse įdiegta moderni technologija, pagal kurią supainioti „šiaudelius“ su bulių sėkla neįmanoma. Pasak J. Lingio, kaip ir pasak A.Jurgaičio, apsėklinus Lietuvos juodmargę žalųjų veislės buliaus sperma, pasaulį gali išvysti juodas veršelis.
Alytaus rajono ūkininkų atvejis, kai juodmargė karvė atvedė juodą mėsinį veršelį, gali būti sėklintojo klaida. Ūkininkams dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į teismą – ne išeitis. J. Lingys prisiminė dalyvavęs šioje institucijoje sprendžiant panašius klausimus. Proceso dalyviai pamatė teisėjo ir advokato žodinį „lazdų mūšį“, tačiau rezultato nesulaukė. ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas J.Lingys rekomendavo ūkininkams kreiptis į Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą prie ŽŪM, kuri yra atsakinga už veislininkystės darbą ir kompetentinga išspręsti šiame sektoriuje kilusias problemas.
Tarnybos vadovas savo įsakymu turėtų sudaryti specialistų darbo grupę, kuri apklaustų veislininkystės įmonės atstovus, sėklintoją, ūkininką, ištirtų veršelių kraują, užsakytų atlikti DNR tyrimus. Išaiškėjus kaltininkui, būtų žinoma, kas apmokės išlaidas. Precedentas užkirstų kelią pasitaikantiems nesusipratimams (švelniai tariant) gyvulių veislininkystėje.
Žemės ūkio enciklopedija rašo, jog Lietuvos, Danijos, Estijos, taip pat Prancūzijos, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Amerikos žalieji – pieninių galvijų veislės. Kyla klausimas: kodėl Slavinskų ūkyje, pienines juodmarges apsėklinus, kaip teoriškai teigia veislininkystės žinovai, žalųjų veislės bulių sperma, pasaulį išvydo juodo plauko veršeliai su mėsiniams galvijams būdingomis savybėmis?
Dar vienas įdomus sutapimas: Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija įregistruota Sutkūnų k. (Šiaulių r.), tuo pačiu adresu veikia ir VĮ Šiaulių regiono veislininkystė. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM vadovas A. Jurgaitis 1981 m. Vilniaus universitete baigė biologijos ir chemijos studijas.