Ekspertų nuomonės išsiskiria - vieni sutinka, kad pensijos amžių reikia ilginti, bet ne taip greitai, kiti sako, kad toks sprendimas yra iš esmės blogas. Treti mano, jog žmonės jau dabar turi žinoti, kada išeis į pensiją.
„Ilginti pensijinį amžių tikrai siūlysiu, tačiau nuo kada ir
kokiais
tempais - dar kartą kartoju - matyt, kad reikia dar kartą
peržiūrėti.
Matyt, nesiūlysiu kas pusę metų ilginti, tai būtų
per daug
drastiška, ir nesiūlysiu pradėti nei šiemet, nei
kitąmet“, -
penktadienį po Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijoje surengtos
diskusijos dėl „Sodros“ reformos
žurnalistams sakė D.Jankauskas.
Jis pabrėžė, kad pensijos amžiaus didinimas turėtų būti
lėtesnis:
„Drįstu prognozuoti, kad tokį pasiūlymą ir teiksiu
Vyriausybei - dėl
lėtesnių tempų ir galbūt lėtesnės pradžios“.
D.Jankauskas nenorėjo prognozuoti, nuo kada ir koks pensijos
amžius
bus pasiektas.
„Šiandien netgi skaičiaus nenorėčiau įvardinti - ar tai bus
65
metai. Viešoje erdvėje aš labai dažnai matau rašant 67 metus,
nors
iš manęs toks siūlymas niekada nebuvo nuskambėjęs“, -
kalbėjo
ministras.
Pasak jo, iš visų pateiktų siūlymų dėl „Sodros“ reformos
daugiausiai
abejonių sukėlė nelaimingo atsitikimo draudimo
perdavimas draudimo
kompanijoms ir septynių ligos dienų apmokėjimo
prievolė darbdaviui.
„Reikės peržiūrėti visų pasiūlymų medžiagą ir man jau
kaip
ministrui apsispręsti, juos teikti Vyriausybei ar ne“, - sakė
D.Jankauskas.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda
Makarevičienė
sutiko, kad pensijos amžių reikia didinti, tačiau
jos nuomone,
dabartinis laikotarpis tam netinkamas. Ji taip pat
sutiko, kad
nereikia skubėti to daryti.
„Mes niekur nedingsime, mes turėsime pensijinį amžių ilginti.
Tačiau
mano pasiūlymas šiandien - kad pensijinį amžių šiuo
laikotarpiu
ilginti netikslinga, kadangi nedarbas labai didelis,
išeis dar daug
bedarbių į gatves - reikės „Sodrai“ mokėti, reikia
pradėti (ilginti
pensijinį amžių - BNS) kaip ir yra numatyta nuo
2012-ųjų metų, po
truputį, jokiu būdu ne kas pusę metų“, -
sakė G.Makarevičienė.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius pritarė, jog pensijų
didinimas
kas pusmetį yra „neregėtai“ didelis.
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ valdybos narys Bronius
Verkauskas
įsitikinęs, kad pensijos amžiaus didinimas -
neišvengiamas. Jis
priminė, kad kitos Europos šalys - Vokietija,
Norvegija, Danija -
pereina prie 67 metų pensijinio amžiaus.
„Argumentai, kad vyrai gyvena 65 metus, yra mažų mažiausiai
nerimti“,
- diskusijoje kalbėjo B.Verkauskas.
Tačiau su tuo nesutiko ekonomistas Romas Lazutka.
„Reikia žiūrėti, kiek žmonės gyvena, sulaukę pensijinio
amžiaus.
Lietuvoje vyrai, sulaukę 65 metų, gyvena apie 13 metų,
tuo tarpu
Vakarų Europoje jie gyvena dar 17-20 metų. Tai reiškia,
kad jeigu mes
nustatome 65 metų pensijos amžių, jie pensijoje
vidutiniškai gyvens
keleriais metais trumpiau nei Vakarų Europoje.
Todėl argumentas, kad
ilginti reikėtų, ir tokiu atveju būtume
panašūs į kitas šalis, nėra
pagrįstas“, - aiškino R.Lazutka. Jo
nuomone, galėtų būti paliktas
dabartinis pensijos amžius.
Su pensijos amžiaus didinimu nesutiko ir diskusijoje
dalyvavusi
Laisvosios rinkos instituto atstovė Kaetana Leontjeva.
„Ilgindama pensijinį amžių, valdžia bando nusimesti dalį
naštos,
kuri tenka „Sodrai“. Norima priversti žmones dirbti ilgiau,
mokėti
įmokas ilgiau, ir trumpesnį laiką gauti išmokas - tai
paslėptas
„Sodros“ įmokų didinimas, tik tai vyksta ne per tarifą,
o per metus.
Žmonės bus priversti mokėti ilgiau“, - kalbėjo
L.Leontjeva.
Dėl „Sodros“ reformos sprendžiančioje darbo grupėje dirbantis
Teodoras
Medaiskis pažymėjo, jog dabar dirbantys žmonės turi
žinoti, kada jie
išeis į pensiją
„Apsispręsti dėl pensijos didinimo reikia dabar, o didinti jau
galima
vėliau“, - pažymėjo T.Medaiskis.
„Tai, kas siūloma čia, tai toli gražu nereiškia, kad tam bus
pritarta
Seime. Mes žinome, kad opozicija Seime jau turi gana
stiprią jėgą,
kita vertus, ir pozicijoje partijos yra gana
skirtingų požiūrių - ir
liberalai, ir konservatoriai, ir matyt ne
visiems siūlymams bus
pritarta“, - sakė R.Lazutka.