„Tikrai taip, mes rengiame medžiagą, mūsų juristai įžiūri
mero baudžiamojo nusikaltimo požymius prieš Vilniaus miesto
gyventojus“, - BNS sakė Sapiegos ligoninės direktorius Gediminas
Rimdeika.
Dar praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė
kreipėsi į Ūkio ministeriją (ŪM), prašydama stabdyti
investicijas į Sapiegos ligoninės apšildymą.
Ligoninės vadovo teigimu, tokių įgaliojimų savivaldybė
neturėjo, nes kol kas nėra gydymo įstaigos steigėja.
Šiuo metu Sapiegos ligoninės steigėja yra Vilniaus apskrities
viršininko administracija, tačiau nuo liepos 1-osios panaikinus
apskritis gydymo įstaiga bus perduoda savivaldybei.
Sostinės meras Vilius Navickas neslepia, kad rengiamas Vilniaus
miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl Sapiegos
ligoninės sujungimo su kita gydymo įstaiga ir iškeldinimo iš
pastatų.
„Skirdami finansavimą (ligoninės pastatui apšildyti - BNS)
penkeriems metams uždarysime bet kokį paskirties keitimą“, -
savivaldybės kreipimąsi į ŪM trečiadienį Seimo Sveikatos
reikalų komitete paaiškino mero patarėjas Kęstutis Binkauskas.
Jo teigimu, Sapiegos ligoninės veikla turėtų būti nutraukiama
laipsniškai, o senas parkas, kuriame įsikūrusi ligoninė, turėtų
būti naudojamas rekreacijai ir turizmui.
Tuo metu ligoninės vadovo manymu, gydymo įstaigą ketinama
uždaryti todėl, kad ji įsikūrusi „per daug geroje vietoje“.
„Sapiegos ligoninė yra blogoje vietoje, nes čia yra per daug
gera vieta“, - sakė G.Rimdeika.
Tokiems savivaldybės planams nepritarimą trečiadienį
pareiškė Seimo komitetas.
„Kadangi į Sapiegos ligoninę investuota nemažai lėšų, o
mieste trūksta slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų,
komitetas rekomenduoja išsaugoti steigėjui Sapiegos ligoninę
esamose patalpose“, - komiteto sprendimą paskelbė jo pirmininkas
Antanas Matulas.
Sapiegos ligoninės direktoriaus teigimu, į šią gydymo
įstaigą per 15 metų investuota 12 mln. litų. Iš jų tik 4 mln.
litų skyrė valstybė. Kitos lėšos surinktos iš rėmėjų,
daugiausia - užsienio.
Šios gydymo įstaigos vadovas pabrėžė, kad ligoninė visuomet
gyvena su „teigiamu rezultatu“, tai yra, neturi skolų. Todėl ją
naikinti nesą jokio pagrindo.
Vis dėlto, vykdant sveikatos sistemos restruktūrizavimą buvo
panaikinti Psichiatrijos, Neurologijos ir Stacionarios reabilitacijos
skyriai, atleisti 69 darbuotojai. Pagal pirminius planus ketinta
atleisti 156 ligoninėje dirbusius asmenis, tačiau dalį darbo vietų
pavyko išsaugoti darbuotojus perkėlus į kitus skyrius.
„Leido mums slaugą nuo 30 lovų išplėsti iki 90 ir turėti 12
lovų Paliatyvios pagalbos skyriuje. (...) Tai išgelbėjo uždaromų
skyrių darbuotojus, nes mes juos galėtume perkelti į plečiamus
skyrius“, - kalbėjo G.Rimdeika.
Vis dėlto, ligoninės vadovo teigimu, tai precedento neturintis
iš ligoninės atleistų darbuotojų skaičius.
Sapiegų rūmų ir netoliese įsikūrusios ligoninės pastatai paskelbti valstybės saugomos kultūros paveldo objektais.
Spaudoje ne kartą rašyta, kad unikalus 8,5 ha žemės sklypas
prestižinėje sostinės vietoje, kurio pusę užima senas parkas,
seniai vilioja įvairių partijų politikus ir statybų plėtotojus.
Tačiau čia esanti 200 metų senumo ligoninė trukdo tokiems
užmojams. Reorganizuoti Sapiegos ligoninę ketinta ne kartą.