Artėjantys brandos egzaminai tampa galvasopiu tūkstančiams abiturientų, jų tėvams ir pedagogams.
Egzaminų sistema keičiama kasmet. Painūs žinių vertinimo principai kelia abejonių dėl objektyvumo, neatspindi tikrojo abiturientų sukauptų žinių lygio.
Tuo įsitikinęs ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius docentas Bronislovas Burgis.
- Šiemet abiturientai nebegalės laikyti pagrindinių disciplinų mokyklinių egzaminų. Kaip vertinate šią naujovę?
- Manau, jog tai gera naujovė. Mokykliniai egzaminai buvo priedanga tiems abiturientams, kurie nesimokė, tačiau norėjo gauti mokyklos baigimo atestatą. Dėl mokyklinio egzamino buvo sutrikusios ir aukštosios mokyklos, kurios neįsivaizdavo, kokio lygio žinias atspindi mokyklinis egzaminas. Dabar padėtis turėtų pasikeisti.
- Ar per egzaminus gaunami balai atspindi realias abituriento žinias?
- Nė vienas žmogus man nesugebėjo atsakyti, ką reiškia per egzaminus gaunamas skaičius. Ar tai balai, ar procentai? Kelia nuostabą ir tai, jog vienais metais švietimo funkcionieriai nusprendžia, kad egzaminas pripažįstamas išlaikytu, jei žmogus gauna skaičių 13, o kitais metais egzaminas įskaitomas, jei abiturientas gauna skaičių 7.
Kai kas bando aiškinti, kad šis skaičius reiškia žinių lygio procentą – nuo 0 iki 100, tačiau praktikoje yra visai kitaip. Švietimo funkcionieriai, tik sužinoję išlaikyto egzamino rezultatų visumą, nusprendžia, kokį skaičių surinkęs abiturientas pripažįstamas išlaikęs egzaminą.
Šiandien man niekas nesugebės atsakyti, kokį žemiausią skaičių per egzaminus reikia surinkti, kad egzaminas būtų pripažintas išlaikytu.
- Kam naudinga tokia paini sistema?
- Tokia sistema naudinga švietimo funkcionieriams, kurie, neatsižvelgdami į objektyvius egzaminų rezultatus, nori parodyti visuomenei, kad abiturientų žinių lygis neblogėja.
- O realiai ar žinių lygis krinta?
- Mano nuomone, padėtis blogėja. Žinoma, tai neįvyksta staiga. Nėra socialinių užsakymų, visuomenė nereikalauja konkrečių specialistų, šiuo metu jau nėra nuostatos, kad gerai mokydamasis tu gali tikėtis geresnio darbo, aukštesnės pozicijos visuomenėje.
Sėkmę ir karjerą lemia kiti dalykai.
Juk matome, kad Seime yra daug žmonių, kurie geru mokymusi nepasižymėjo.
- Vis daugiau Kauno ir Lietuvos abiturientų renkasi studijas užsienio universitetuose. Ar galime teigti, jog užsienio aukštosios mokyklos parengs geresnių specialistų?
- Galvų medžioklė vyksta ir užsienyje, ir pas mus. Štai mūsų gimnazijoje jau lankėsi dviejų užsienio universitetų atstovai ir verbavo gimnazistus. Kai kurie užsienio universitetai gauna lėšų iš Europos Sąjungos fondų, todėl gali palankiomis sąlygomis priimti mūsų abiturientus.
Žinoma, ten yra gerų universitetų, tačiau tie, kuriuos dažniausiai renkasi mūsų abiturientai, nėra labai aukšto lygio. Manau, kad daugelis Lietuvos universitetų nėra blogesni už vakarietiškus.