Kalbėdami apie tragediją, kuri prieš savaitę ištiko Lenkijos tautą, Vakarų politologai priminė, kad, pavyzdžiui, JAV tuo pačiu automobiliu niekada nevažiuoja kartu net svarbių įmonių vadovai ir savininkai, jau nekalbant apie aukštus valstybės pareigūnus.
Kokia situacija Lietuvoje? Ar egzistuoja kokios nors taisyklės ar teisės aktai, kurių laikantis būtų galima išvengti didelės nelaimės?
Ne kartą skrido kartu
Vienu lėktuvu į užsienį vykusių Lietuvos valstybinių delegacijų, kuriose buvo ne tik prezidentas, bet ir premjeras, ministrai, taip pat kiti aukšti pareigūnai, yra buvusi ne viena.
Antai 2003-iųjų pavasarį į Atėnuose vykusias stojimo į Europos Sąjungą iškilmes iš bendrovės „Aurela“ nuomotu lėktuvu skrido tuometis prezidentas Rolandas Paksas, premjeras Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris, Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų delegacija.
Buvęs kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdas Tutkus prisiminė, kad į Afganistaną tuo pačiu lėktuvu ne kartą yra skridęs su šalies prezidentais ir krašto apsaugos ministrais.
Orlaiviai – prabanga
„Tame sudužusiame Lenkijos lėktuve iš saugomų asmenų buvo tik prezidentas Lechas Kaczynskis.
Delegacijos, lydinčios prezidentą, paprastai visada būna ir solidžios, ir nemažos.
Pagal tarptautinę praktiką į vieną lėktuvą negali sėsti tik patys aukščiausi valstybių vadovai – prezidentai, premjerai ir parlamentų vadovai“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Vadovybės apsaugos departamento vadovas Raimundas Kairys.
Paklaustas, ar tokiomis tarptautinėmis taisyklėmis vadovaujasi ir mūsų šalis, R.Kairys kalbėjo atsargiai: „Iš esmės dažniausiai taip. Bet būna visko.
Juk neturime valstybės reikmėms skirto lėktuvo, todėl tenka naudotis ir reisiniais, ir nuomojamais lėktuvais. Skraidinti šalies vadovų į užsienį dviem ar trimis lėktuvais tiesiog neturime pinigų“.
Prakalbus apie kokias nors papildomas saugumo priemones, kai mūsų šalies vadovai skrenda į užsienį reisiniais lėktuvais, R.Kairys tik šyptelėjo: „O kokių galime imtis priemonių? Reisinis lėktuvas yra reisinis“.
Skraidė ir kaip pakeleiviai
Dėl pinigų stygiaus Lietuvos vadovai yra atsidūrę ne tik pavojingose, bet ir diplomatiniu požiūriu kebliose situacijose.
Kai prezidentas Valdas Adamkus per politinę krizę Ukrainoje su kitų Europos valstybių vadovais vykdavo į Kijevą tarpininkauti derybose, parskristi į Vilnių ne visada turėdavo kuo.
Todėl Lietuvos vadovui ir lydinčiai delegacijai yra tekę kaip pakeleiviams grįžti ir Lenkijos lėktuvu, kuris prieš savaitę sudužo.
R.Kairys neabejojo, kad turint valstybės reikmėms skirtą lėktuvą, kurį prižiūrėtų Karinių oro pajėgų specialistai, šalies vadovai galėtų skraidyti ne tik saugiau, bet ir greičiau.
Pirkiniui – ne laikas
Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas abejojo, ar šiuo metu realu įsigyti specialų lėktuvą, kuriuo galėtų skraidyti aukščiausi šalies pareigūnai: „Gal prieš trejus metus apie tai buvo galima svarstyti, o dabar – vargu.
Bet, manau, reikėtų pagalvoti apie lėktuvo nuomą“.