Pasimelsti prie Turino drobulės iš Pietų Italijos atvykę piligrimai juokiasi ir šmaikštauja.
Karališkųjų rūmų parkas, kuriuo driekiasi tūkstantinė žmonių eilė, tampa žaidimų aikštele.
Temperamentingam italų jaunimui pasimatymas su Jėzaus Kristaus įkapių drobe – smagi ekskursija.
Nuotaika kinta dar eilėje
Nuotaika pasikeičia, kai iš turistinio autobuso išlipa lenkų piligrimai iš Katovicų. Grupės vadovas trumpai šnekteli su italų pokštams vadovavusiu dvasininku. Šis vienu mostu nuramina saviškius.
Turino karališkųjų rūmų parke akimirksniu stoja tyla. Garsiai rėkavę italai nutyla, tvarkingai susirikiuoja į eilutę. Girdėti, kaip tykšta pavasario liūties lašai.
„Passio Christi, passio hominis“. Kristaus kančia – žmonių kančia.
Abstrakti teologinė formulė netikėtai priartėja, perskrodžia eilėje stovinčių žmonių mintis. Tyliai skambanti sakralinė muzika, romėnų forume eksponuojamos meno šedevrų reprodukcijos Kristaus nukryžiavimo tema piligrimus nuteikia apmąstymams.
Eilės pradžioje garsios diskusijos tema „Ten tikrai Kristaus veido atspaudas ar ne?“ artėjant prie įėjimo į Turino katedrą nuščiūva.
Prie relikvijos – 3 minutės
Nuo praėjusio šeštadienio, kai pradėta eksponuoti Turino drobulė, kas dieną į eilę stoja apie 50 tūkstančių žmonių. Daugiausia italų, bet eilėje girdėti ir prancūzų, ispanų, vokiečių kalbos.
Kad tris minutes žvilgtelėtum ir pasimelstum prie drobulės, tenka eilėje pastovėti beveik tris valandas. Žmonių srautas – didžiulis, bet jokios grūsties, spūsčių, įtampos.
Srautą reguliuoja violetinėmis striukėmis vilkintys savanoriai. Daugelis jų dirbo ir per 2006-ųjų Turino žiemos olimpiadą.
Istorija ir naujovės – greta
Prieš įeidami į katedrą lankytojai patenka į tamsią patalpą, kad akys apsiprastų su prietema.
Čia rodomas trumpas filmas. Galingas objektyvas padidina ir fokusuoja vaizdą taip, kad ant šviesaus audeklo išryškėja fizinės kančios ženklai: plakimo randai ant nugaros, erškėčių dyglių pėdsakai ant galvos, nukryžiavimo žaizdos ant kojų ir riešų.
Šiuolaikine kompiuterine technika pateikta vaizdo medžiaga stulbina paprastumu ir autentiškumu.
Vos 2,45 kg sveriantis drobulės originalas eksponuojamas sarkofage, kuris sveria daugiau nei dvi tonas. Jį Turino vyskupijai pagamino kosmines orbitos stotis projektuojanti bendrovė „Alenia Space“.
Aliuminio ir stiklo sarkofage pastovią argono dujų koncentraciją reguliuoja sudėtinga kompiuterinė sistema.
Ekspozicijos rengėjai tvirtina, kad išskirtinės saugumo priemonės ir šiuolaikinė technika – būtini. Drobulė degė du kartus.
Pirmasis – Šamberi katedroje Prancūzijoje įsiliepsnojęs gaisras smarkiai apgadino lininį audeklą.
Bet italų specialistai atliko unikalią audinio restauraciją, pašalino prieš kelis šimtmečius prisiūtų lopų skiautes.
Kardinolas – prieš verslą
Susidomėjimas Turino drobule – didžiulis. Ekspozicijos renginių kulminacija – gegužės 2-oji, kai pasimelsti prie šventosios relikvijos iš Romos ketina atvykti popiežius Benediktas XVI.
Jau pirmąjį ekspozicijos savaitgalį beveik milijoną gyventojų skaičiuojančiame mieste laisvų vietų viešbučiuose nebeliko, išskyrus prabangųjį penkių žvaigždučių „Principi di Piemonte“.
Turiniečiai 44 drobulės ekspozicijos dienas mėgina lyginti su prieš 4 metus įvykusia žiemos olimpiada.
Tiesa, Turino kardinolas Severino Poletto reiškia viltį, kad „verslas neužgoš religijos“. Bet vietos verslininkai nesnaudžia. Miestas užverstas abejotinos vertės suvenyrais su Nukryžiuotojo atvaizdu.
Miesto kurija leido prekiauti kalendoriais, medaliais, plakatais su drobulės simbolika. Griežtai uždraudė Kristaus veido reprodukcijas ant alaus bokalų, paplūdimio rankšluosčių, piniginių, peleninių.
Bet turgelis, kuriame prekiaujama tokiais „šventaisiais daiktais“, įsikūrė visai netoli katedros, gretimoje Garibaldžio gatvėje. Pirkėjų jame netrūksta.
O elegantiškoje Šv.Karolio aikštėje netikėtai išnyra protesto ženklai. „Neik žiūrėti drobulės!“ – aiškina pagyvenęs vyras ir bruka į rankas lankstinuką. Ir bando aiškinti: „Mes, liuteronai, – prieš Jėzaus vaizdo garbinimą.
Kam reikia ieškoti Dievo tarp mirusiųjų, jeigu jis yra mumyse? Ar reikia aiškintis atvaizdo autentiškumą?“
Atsakymo gali nebūti niekada
Profesorius Bruno Barberis – vienas tų, kurie visą gyvenimą paaukojo Turino drobulės autentiškumo tyrimams.
Mokslininkas fizikas matematikas vadovauja Tarptautiniam sindonologijos (itališkai „sindone“ – drobulė) tyrimų centrui.
- Tikintiesiems drobulė – švenčiausioji relikvija. Kuo ji traukia pasauliečius, mokslo žmones?
- Turino drobulė – išskirtinė paslaptis, kuri jaudina mane kaip mokslininką.
Nors lino audinys tirtas pažangiausiomis technologijomis, jo paslaptys iki šiol lieka neįmintos. Kaip atsirado nukryžiuoto žmogaus atspaudas drobėje? Ar tikrai tai Jėzaus Kristaus veidas?
- Ar tikrai, profesoriau?
- Manau, niekas niekada nepateiks atsakymo: taip, tai 100 proc. Jėzaus iš Nazareto atspaudas. Tačiau jau atlikti tyrimai man leidžia tvirtinti, kad drobulėje – smarkiai kankinto ir nukryžiuoto žmogaus lavono žymės.
- Bet juk bekraštėje Romos imperijoje buvo nukryžiuota daugybė žmonių?
- Jūs teisus. Bet yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad į drobulę buvo suvyniotas būtent Jėzaus iš Nazareto kūnas. Pavyzdžiui: drobėje nėra kūno irimo pėdsakų. Nustatyta, kad kūnas drobėje buvo ne ilgiau kaip 30-50 valandų.
Kitas dalykas: nukryžiuoto žmogaus palaidojimas. Beveik be jokių išimčių nukryžiuoti žmonės taip ir likdavo ant kryžiaus, jų niekada nebūdavo leidžiama palaidoti.
Ir dar viena aplinkybė: kareivio smūgis ietimi į širdį. Tai irgi išskirtinė anomalija, juk nukryžiavimo aukoms paprastai būdavo sutrupinami blauzdikauliai.
- Ar nebūtų tikslinga pakartoti radioizotopinio drobulės tyrimo?
- Manau, anksčiau ar vėliau tai įvyks.
Nuo pirmojo tyrimo praėjo daugiau kaip 20 metų. Kita vertus, šioje srityje stulbinamų mokslo naujienų lyg ir nėra.
Be to, teks labai atsakingai apgalvoti, kaip atlikti drobulės radioizotopinį tyrimą. Kad neatsitiktų taip, jog gausime tam tikrų įdomių rezultatų, o pačios relikvijos nebeturėsime.
Juk tirti naudojamas mėginys pasmerkiamas sunaikinti.
Tikėjimo klausimas
Dar 2000 metais eksponuotą Turino drobulę savo akimis matė europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Paklaustas, ar tiki, kad jo matytas audeklas yra Jėzaus Kristaus įkapės, politikas sakė: „Eksponuojama, tai eksponuojama, bet kas tiksliai – ar originalas, ar kopija, aš negaliu pasakyti“.
Tiesa, profesorius prisipažino, kad jam eksponatas vis dėlto palikęs didelį įspūdį.
„Drobulė tikra, atspaudas irgi tikras, bet ar iš to laikotarpio? Sunku pasakyti. Tai yra tikėjimo klausimas.
Ar tikite Kryžių kalnu – kad jis egzistuoja, kad jis tikras? Tai taip ir dėl Turino drobulės“, – aiškino V.Landsbergis.
Turino drobulės ekspozicijos faktai
Kaip tikima, kad Jėzaus Kristaus įkapių drobulė per praėjusius 110 metų iš viso buvo rodoma 6 kartus. Šį pavasarį – pirmoji XXI amžiaus relikvijos ekspozicija.
Manoma, kad iki balandžio pabaigos galimybę patekti į Turino katedrą rezervuos apie 1,5 mln. žmonių.
Net 90 proc. tikinčiųjų rezervavimo formalumus atliko internetu.
Drobulės pirmosios dienos ekspozicijos iškilmes nušvietė 2000 žurnalistų iš daugelio pasaulio valstybių.
Turino vyskupijos duomenimis, labiausiai drobule domisi italai. Iš užsienio daugiausia atvyks prancūzų, vokiečių, lenkų, rusų.
Populiariausia drobulės lankytojų transporto priemonė – turistinis autobusas. Per ekspozicijos laiką į Turiną turėtų atvažiuoti apie 20 000 turistinių autobusų.
Piligrimais Turine rūpinasi apie 4000 violetinėmis striukėmis vilkinčių savanorių. Norinčių jais tapti buvo kelis kartus daugiau.